Vertindama penkioliktosios Vyriausybės nueitą 100 dienų veiklos
kelią, ji priminė, kad vadinamoji permainų Vyriausybė iš savo
pirmtakų paveldėjo prastą šalies ūkio būklę, prie kurios prisidėjo
pasaulinis ekonomikos nuosmukis. „Su tokiais iššūkiais ne tik
Lietuva, bet ir visas pasaulis susiduria pirmą kartą, todėl
vienareikšmių ir teisingų sprendimų nėra - juos reikia sukurti bei
atrasti“, - teigia Lietuvoje veikiančio „Nordea“ banko vadovė.
Teigiami Vyriausybės darbai, kad ji siekė mažinti biudžeto
deficitą, kūrė taupymo programas. „Tačiau panašu, kad verčiama
aplinkybių ji dažnokai skubėjo, darė klaidų, tam tikrais atvejais
ėmėsi per griežtų priemonių. Tik po kelių mėnesių darbo imta
svarstyti apie verslo skatinimo programą. Toks žingsnis
sveikintinas, tik tą reikėjo padaryti darbo pradžioje“, -
komentuoja I.Skisaker.
Be to, veiklos pradžioje Vyriausybė vengė dialogo su visuomene
ir su verslo atstovais, bet dabar jau pradėta kalbėtis. Banko
vadovės nuomone, jeigu bus atsižvelgta į ekspertų, suinteresuotų
padėti šaliai, siūlymus, galbūt pavyks išvengti rimtų ekonominio
nuosmukio padarinių.
Tačiau Vyriausybei nederėtų pamiršti, kad
esame eksportuojanti šalis, todėl šalies ekonomika nemažai
priklauso ir nuo kitų pasaulio valstybių ekonominės bei finansinės
situacijos. Lietuvai labai padėtų eksporto skatinimo planas, o
šalies viduje Vyriausybė turėtų mažinti nedarbą, tad vartojimą
reikėtų ne mažinti, o priešingai - skatinti.
Be to, sunkoka suprasti Vyriausybės siekį reguliuoti kainas,
kadangi tai visuomet turi neigiamų pasekmių - tą rodo ir istoriniai
faktai. Visai neseniai, dar veikiant planinei ekonomikai, valstybė
reguliavo kainas ir atlyginimus, o išsivysčiusiose šalyse
toks bandymas įvesti kainų ir atlyginimų kontrolę paskutinį kartą
buvo taikomas 1971 metais JAV prezidento Ričardo Niksono. Dėl to
šalis patyrė didžiulių nuostolių.
Lietuvai tokios karčios patirties reikėtų vengti.