Eurokomisarė D.Grybauskaitė tikisi, kad krizę padės išspręsti Berlynas

„Tikiuosi, kad Vokietija, kaip visada, elgsis labai atsakingai ir šiame viršūnių susitikime, suprasdama investicijų į ES ateitį politinę svarbą“, - sakė komisarė.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pasakė, kad Vokietija suteiks finansinės paramos sunkumų patiriančioms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms, jei to prireiks.

Ketvirtadienį Briuselyje prasidėjusiame dviejų dienų ES viršūnių susitikime valstybių ir vyriausybių vadovai turi priimti sprendimą dėl ES antikrizinio plano.

Minėtam pasiūlymui prieštarauja daugelis šalių, pirmiausia Vokietija, kuri kaip didžiausia mokesčių į ES kasą mokėtoja nenori leisti pinigų kitiems. Ji taip pat teigia, kad ilgalaikiai projektai anaiptol neprisidės prie ekonomikos skatinimo.

„Tikiuosi, jog ES šalys jaus pakankamą atsakomybę, kad susitartų“, - pabrėžė D.Grybauskaitė.

Europos Sąjungai (ES) pirmininkaujančios Čekijos premjeras Mirekas Topolanekas ketvirtadienį išsakė nuomonę, kad  dabar Europos Sąjungai „nėra būtinybės" rengti naujų finansinio ekonomikos stimuliavimo programų", pareiškė

„Mes jau ir taip ėmėmės pakankamai priemonių ekonomikai stimuliuoti", pabrėžė M.Topolanekas.

„Ne viena šalis dar iki galo neįgyvendino savo nacionalinių ekonomikos augimo palaikymo planų, taigi mes dar neturime galutinių rezultatų. Tokiomis aplinkybėmis neprotinga kurti ir įgyvendinti naujas programas", - pažymėjo Čekijos premjeras.

Spaudžiamos dėti didesnes pastangas savo ekonomikoms atgaivinti, ES šalys siekia suformuoti bendrą Europos frontą prieš G-20 valstybių viršūnių susitikimą, kuris balandžio 2 dieną vyks Londone.

Vašingtonas prieš tą Londono susitikimą spaudė savo sąjungininkes Europoje vaidinti didesnį vaidmenį gaivinant pasaulinę paklausą - labiau paremti savo pačių stringančias ekonomikas.

Nors JAV raginimai pastaruoju metu atslūgo, ES vyriausybės vis dar jaučia spaudimą namuose - daugelis kompanijų ir pramonės šakų perspėja dėl masiško darbo praradimo, jei greitu laiku nepasirodys „žali atsigavimo daigai".

Europos šalių vyriausybės iš esmės ignoravo raginimus imtis daugiau veiksmų ir tvirtino, kad per Londono viršūnių susitikimą pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas tik pasaulinės finansų struktūros, kuri, pasak jų, yra dabartinių problemų priežastis, pertvarkymui.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso trečiadienį tvirtino, kad Europa turėtų didesnį dėmesį skirti jau esamų ekonomikos gaivinimo planų įgyvendinimui, tačiau skatino vyriausybes, kurios gali sau leisti didesnius stimulus, eiti pirmyn.

„Jei narės gali daryti daugiau, jos turėtų daryti daugiau", - sakė jis žurnalistams, tačiau tvirtino, kad didesnės išlaidos socialinėms programoms neturėtų kelti grėsmės valstybės finansų būklei.

27 narių ES įsipareigojo dėl 400 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo priemonių 2009 ir 2010 metais - tai sudaro 3,3 proc. bloko bendrojo vidaus produkto.

Tačiau ES šalys prieštarauja JAV raginimams didinti išlaidas ekonomikai atgaivinti. Smarkiai smukus gamybai ir didėjant visame žemyne nedarbui ES šalių lyderiai, matyt, neskuba sudeginti dar daugiau visuomenės pinigų krizės krosnyje.

Bendrame laiške Vokietija ir Prancūzija davė suprasti, kad Europa ir šiaip imasi pakankamų priemonių, ir Dvidešimtuko susitikime pirmenybė turi būti teikiama naujos pasaulinės finansų sistemos, geriau reguliuojamos ir galinčios atpažinti nuo atmenamų laikų sunkiausios krizės pirmines priežastis, kūrimui.

Europos lyderiai nori pasiūlyti dvigubai didesnę sumą už tą, kurią skirs padėti į blogiausią padėtį patekusioms šalims Tarptautinis valiutos fondas.

Jie taip pat pasiryžę milijardais dolerių paremti specialų ES fondą, skirtą pagalbai Rytų Europos šalims, iš kurio jau gavo lėšų Vengrija ir Latvija.

Tuo tarpu Bendrijoje kilo ginčas, iš pirmo žvilgsnio, smulkiu klausimu Europos Komisija ketina panaudoti 6,5 mlrd. dolerių nepanaudotų žemės ūkio subsidijų naujai energetikos infrastruktūrai ir interneto tinklams kurti.

Vokietija nepritaria šių lėšų panaudojimui projektui „Nabucco", kuris numato nutiesti dujotiekį iš Centrinės Azijos į Vidurio Europą apeinant Rusiją.

Projektą remia JAV ir daugelis buvusių socialistinio lagerio šalių. Kaip sakė vienas pasipiktinęs diplomatas, jeigu vokiečiai veikia Rusijos nurodymu, tai - neregėtas skandalas.

Rusija siūlo nutiesti alternatyvinį dujotiekį „Nord Stream" („Šiaurės srautas") Baltijos jūros dugnu į Vokietiją apeinant Ukrainą, Lenkiją ir Baltijos šalis.

Sausį Vokietijos kanclerė A.Merkel paragino ES vadovybę remti abu projektus - „Šiaurės srautą" ir „Pietų srautą", kurie turi aprūpinti Europą Rusijos dujomis.

Artimas projektui „Nabucco" pareigūnas sakė, kad skandalas kilo visiškai netinkamu laiku, nes bendrovės, dalyvaujančios projekte, tikisi iki vasaros sudaryti susitarimus dėl dujų tiekimo iš Azerbaidžano ir Turkmėnijos.

Projektas pamažu juda į priekį, sakė jis, tačiau bet kuris požymis, kad Bendrija neremia „Nabucco", vargu ar prisidės prie jo įgyvendinimo.