„Galiu patvirtinti, kad yra Lietuvos bendrovių, kurios domisi galimybe dirbti Lietuvos aviacijos rinkoje. Kalbu ne tik apie „flyLAL“ grupę“, – vakar sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, tačiau jų pavadinimų neatskleidė.
Užsakomaisiais reisais besiverčiančios Lietuvos privataus kapitalo bendrovės generalinis direktorius Valdas Barakauskas neneigė kalbėjęs su E.Masiuliu apie galimybę perimti šalies oro vežėjo funkcijas.
Tiesa, išsamiau kalbėti V.Barakauskas atsisakė: „Žinau, apie ką kalbame, bet kol kas komentuoti nenorėčiau, kol dar niekas neaišku“.
Kalbama, kad užimti „flyLAL-Lithuanian Airlines“ vietą siekia ir Rusijos kapitalo kelionių organizatorius „Tez Tour“. Bet bendrovės atstovė Aušra Girdžiojauskaitė tikino, kad tokių planų įmonė neturi. Tokią galimybę paneigė ir E.Masiulis.
Tuo tarpu Lietuvos kelionių organizatoriaus „Novaturo“ vadovas Rytis Šūmakaris patikino, kad sulaukę siūlymo įsigyti oro vežėjo akcijų ar kitaip prisidėti prie jo veiklos būtinai jį svarstytų.
E.Masiulis ketina po poros savaičių Vyriausybei pristatyti tris pagrindinio Lietuvos oro vežėjo kūrimo modelius.
Pirmąjį pateikė bankrutuojančios reguliariųjų skrydžių bendrovės „flyLAL-Lithuanian Airlines“ akcininkai.
Jie siūlo valstybei įsigyti 50 procentų jiems priklausančios užsakomųjų skrydžių bendrovės „flyLAL Charters“, kuri pradėtų skraidyti ir reguliariausiais reisais, akcijų. Valstybė turėtų įsipareigoti remti šią įmonę taikydama palankius mokesčių tarifus.
Pagal antrąjį modelį, į naują oro vežėją po trečdalį turėtų investuoti Lietuvos privataus kapitalo įmonė, valstybė ir užsienio bendrovė. Trečiasis variantas – investuotų tik privataus kapitalo įmonė, o valstybė remtų nuostolingus, tačiau šaliai reikalingus reisus.
„Kiekvienas modelis turi privalumų ir trūkumų. Tačiau valstybei prisiimti dalį finansinės atsakomybės, tarkim, 20-30 mln. litų per metus, esant dabartinei padėčiai, būtų labai sunku“, – teigė E.Masiulis.
Ministras įsitikinęs, kad per 2-6 savaites pavyks baigti derybas dėl skrydžių kryptimis, kurios laikomos prioritetinėmis. Tai – Berlynas, Londonas ir Amsterdamas.
Pasak ministro, netrukus turėtų būti baigtos ir derybos dėl tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į Miuncheną, Sankt Peterburgą, Stambulą ir Tbilisį.
Anot jo, be sumažintų mokesčių, Lietuva naujiems vežėjams yra pasiryžusi padengti dalį reklamos ir rinkodaros išlaidų.