„Lietuvos energijos“ vadovas D.Masionis: „Lietuva elektrą Lenkijai nauja linija galės tiekti 2015 metais“

ELTA ir lrytas.lt inf.
Lietuva pirmąją porciją elektros - 400 megavatų (MW) - aukštos įtampos elektros linija nuo Alytaus iki Elko lenkams galės patiekti 2015 metais. Iki to laiko tikimasi užbaigti statyti oro trasą minėtu maršrutu ir 500 MW nuolatinės srovės intarpo pastotę Alytuje. Po to bus toliau stiprinamos elektros linijos Lenkijoje, kad jų pralaidumas 2018 metais pasiektų 1000 MW. Apie tokias prognozes „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius Darius Masionis informavo spaudos konferencijoje penktadienį.
Lenkijoje linija aplenks saugomas unikalias paukščių perimvietes ir kitus gamtosaugos objektus, tačiau nebus pernelyg nutolusi nuo jų, todėl čia reikės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, dėl kurio su lenkais dar tik tariamasi.
Daugiau nuotraukų (1)
Tačiau jis negalėjo prognozuoti pagrindinio dalyko - kokią perteklinę elektrą Lietuva maždaug po šešerių metų galės tiekti savo kaimynams. Užsiminta apie galimą tranzitą iš Skandinavijos bei apie pasirengimą susijungti su Vakarų Europos energetine sistema.
Tačiau neatmetama ir techninė galimybė, kad nutiesta linija iki Elko Lietuva galės pirkti elektros iš lenkų. Apie tokią galimybę svarstė elektros energetikos sistemų sujungimo projekto vykdytojos „LitPol Link“ valdybos pirmininkas Jaroslavas Neverovičius. Jis kalbėjo, kad šiuo metu rengiamas jungties investavimo planas, o visi projektiniai darbai turi būti baigti iki 2010 metų pirmojo ketvirčio pabaigos, o po to prasidėti statyba. Galutinai užbaigus darbus, elektrą bus galima „varinėti“ į abi puses.
Pagal 2007 m. atliktą studiją, linijos kaina sieks 237 mln. eurų, iš jų 71 mln. eurų Lenkijoje. Anot J.Neverovičiaus, tai preliminarūs skaičiai, kuriuos reikės tikslinti.
Lenkijoje linija aplenks saugomas unikalias paukščių perimvietes ir kitus gamtosaugos objektus, tačiau nebus pernelyg nutolusi nuo jų, todėl čia reikės atlikti poveikio aplinkai vertinimą, dėl kurio su lenkais dar tik tariamasi. Pagal preliminarius brėžinius, kur linija kirs Lietuvos ir Lenkijos sieną, ypač saugomų objektų nėra, todėl manoma, kad sienos kirtimo vietoje poveikio aplinkai studijos nereikės - tam pakaks šalių aplinkosaugos institucijų sutarimo.
Pagrindinį finansavimą linijai planuojama gauti iš Europos Sąjungos fondų. „LitPol Link“ įsteigta pernai gegužę. Jos tikslas - parengti techninį elektros tilto projektą, suderinti naujų linijų trasas, įvertinti poveikį aplinkai, spręsti žemės nuosavybės, leidimų, licencijavimo klausimus bei atlikti kitus parengiamuosius darbus.
Po 50 proc. „LitPol Link“ akcijų priklauso „Lietuvos energijai“ ir „PSE Operator“.
Pirmasis „LitPol Link“ valdybos pirmininkas Vidmantas Jankauskas iš pareigų pasitraukė pernai lapkritį.
Kilus klausimų, koks dabartinio „LitPol Link“ vadovo atlyginimas ir kokią sumą jam, be Lenkijos akcininko, moka „Lietuvos energija“, J.Neverovičius neatskleidė. Tiek jis, tiek D.Masionis tai aiškino konfidencialumo sutartimi su akcininkais - esą jei jie leis, į šiuos klausimus bus atsakyta.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.