ES patvirtino 175 mln. eurų paramą Baltijos šalių ir Švedijos elektros jungčiai (papildyta 10 val. 32 min., video)

ELTA, BNS ir lrytas.lt inf.
Parama elektros tiltui numatyta 5 milijardų eurų pakete, skirtame energetikai ir plačiajuosčiam internetui.
Daugiau nuotraukų (1)
Ministras pirmininkas užsiminė, kad projekto įgyvendinimui galėtų būti sukurta bendra Lietuvos, Latvijos ir Švedijos įmonė, o Baltijos jūros dugnas gali būti pradėtas tirti dar šią vasarą.
Briuselyje posėdžiaujanti Europos Vadovų Taryba ketvirtadienį iš principo pritarė Europos Komisijos siūlymui skirti 175 mln. eurų (604 mln. litų) Baltijos šalis ir Švediją sujungsiančiam elektros tiltui. Formaliai šis sprendimas turėtų būti patvirtintas penktadienį.
„Manau, nesunku susitarti, kad šį tiltą stato trys šalys, įkurdamos bendrą įmonę <...>. Kai jau Europos Vadovų Taryba įpareigoja mus - švedus, latvius ir lietuvius - pastatyti tokį tiltą ir panaudoti ES skirtus pinigus, kurie skiriami šiuo sudėtingu laikotarpiu, būtų gėda, jeigu mes dėl kokių nors priežasčių nerastume sutarimo, kaip šitą ES projektą realizuoti“, - vėlų ketvirtadienio vakarą Briuselyje žurnalistams sakė A.Kubilius.
Lietuvos vadovai ne kartą yra sakę, kad elektros jungtis padėtų Lietuvai ištrūkti iš energetinės izoliacijos ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos.
Premjero A.Kubiliaus teigimu, Baltijos jūros dugno tyrimo darbus būtų galima pradėti dar šią vasarą. Tiesa, iki tol reikia galutinai susitarti su Latvija dėl elektros tilto maršruto - tiek Vilnius, tiek Ryga iki šiol siekė, kad jungtis eitų į jų šalį.
A.Kubilius taip pat pažymėjo, kad kartu turi būti sukurta bendra elektros energetikos rinka Baltijos valstybėse pagal Šiaurės šalių modelį.
Parama elektros tiltui numatyta 5 mlrd. eurų pakete, skirtame energetikai ir plačiajuosčiam internetui. Jame taip pat numatoma skirti papildomai 100 mln. eurų jungčiai tarp Suomijos ir Estijos stiprinti. Lėšos taip pat numatytos jungtims Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje.
Maždaug 1,5 mlrd. litų vertės jungties su Švediją „Swedlink" projektą turėtų įgyvendinti Lietuvos nacionalinio investuotojo bendrovė LEO LT, Švedijos „Svenska Kraftnat", taip pat Latvijos ir Estijos energetikos bendrovės.
350 kilometrų ilgio, apie 700-1000 megavatų galios elektros tilto, kuris būtų tiesiamas Baltijos jūros dugnu, projekto galimybių studiją atliko Švedijos bendrovė „Sweco International“. Projektą numatoma įgyvendinti iki 2016 metų. 
Penktadienį Lietuvos ir Latvijos premjerai sutarė spartinti elektros jungties į Švediją projektą, bet klausimas dėl kabelio trajektorijos dar neišspręstas. Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis teigia, kad sprendimą, į kurią valstybę turi eiti elektros tiltas, turi priimti ekspertai, o ne politikai.
Penktadienį po bendrų pusryčių su A.Kubiliumi V.Dombrovskis interviu naujienų agentūrai ELTA sakė, kad sprendimai turėtų būti palikti ekspertams.
„Braižyti linijas - ne politikų darbas“, - pabrėžė V.Dombrovskis.
Latvijos ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad „Swedlink“ vertinamas kaip komercinis, o ne politinis projektas.
„Švedijos ministras pirmininkas ketvirtadienį nurodė, kad jie tai mato kaip komercinį, o ne politinį projektą, todėl tinkamus sprendimus turėtų priimti ekspertai. Sutarėme dėl papildomų susitikimų ekspertų ir politiniu lygiu, kad paspartintumėme procesą. Bet sprendimas turi būti techninis, o ne politinis“, - sakė V.Dombrovskis.
Latvijos premjeras taip pat atkreipė dėmesį, kad „Swedlink“ būtų veiksmingas projektas tik sukūrus bendrą elektros rinką Baltijos šalyse.
V.Dombrovskis tiksliai neatsakė į klausimą, kaip jis vertina A.Kubiliaus siūlymą kurti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Švedijos įmonę projektui įgyvendinti, bet pabrėžė, kad šiame projekte Lietuva, Latvija ir Švedija turėtų būti laikomos lygiomis partnerėmis.
„Tai projektas, kuriame visos valstybės dalyvauja kaip lygios partnerės. Konkrečių sprendimų dar ieškoma“, - Eltai sakė V.Dombrovskis. 
Lietuvos vadovai ne kartą yra sakę, kad elektros jungtis padėtų Lietuvai ištrūkti iš energetinės izoliacijos ir visiškos priklausomybės nuo Rusijos.
Parama elektros tiltui numatyta 5 mltd. eurų pakete, skirtame energetikai ir plačiajuosčiam internetui. Jame taip pat numatoma skirti papildomai 100 mln. eurų jungčiai tarp Suomijos ir Estijos stiprinti. Lėšos numatytos ir jungtims Vokietijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Airijoje, Jungtinėje Karalystėje. Formaliai paramą Europos Vadovų Taryba patvirtins penktadienį. Jai dar turės pritarti Europos Parlamentas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.