Euro įvedimo klausimą A.Ansipas ir J.Almunia aptarė ketvirtadienį Briuselyje prasidėjusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime. A.Ansipo teigimu, jam buvo pasakyta, kad atsisakyti kronos 2010 metų liepą „gali būti per anksti ir kad realesnis terminas yra 2011 metų sausis“.
„Naujosios ES valstybės narės nori kuo greičiau tapti euro zonos narėmis. Tuo tarpu Europos Komisija (EK) ir Europos centrinis bankas (ECB) tam nelabai pritaria, - sakė „Danske Bank“ analitikas Larsas Christensenas. - Estijos atveju patartina būti ambicingiems, bet ne perdaug ambicingiems, bent jau ne viešai, nes yra daug galimybių nuvilti rinką“.
Didžiausią recesiją nuo nepriklausomybės atgavimo išgyvenanti Estija siekia kuo greičiau tapti euro zonos nare siekdama paskatinti ūkio atsigavimą ir pritraukti užsienio investicijų. Kovo 12 d. A.Ansipas pareiškė, kad Estija gali paprašyti EK ir ECB anksčiau įvertinti jos pasirengimą įsivesti eurą.
Estijos premjeras tuomet teigė, kad Estija Mastrichto sutarties infliacijos kriterijų gali atitikti jau šių metų spalį. Biudžeto deficito kriterijaus atitikimas „visiškai priklauso nuo Estijos vyriausybės ir parlamento sprendimų“, - sakė A.Ansipas.
Remiantis preliminariais duomenimis, praėjusiais metais Estijos biudžeto deficitas siekė 2,5 proc. Estijos bendrojo vidaus produkto (BVP). Estijos statistikos tarnyba oficialius duomenis paskelbs kovo 31 d.
Infliacija šalyje, kuri nori tapti euro zonos nare, trijų mažiausią metinės infliacijos rodiklį turinčių ES valstybių narių, vidurkį neturi viršyti daugiau nei 1,5 proc. Sausį ši riba siekė 3,9 proc. Estijoje metinė infliacija sausį sudarė 10 proc.