Lietuva: saulė ir vėjas – ne darbininkai

Priekaištų monopolizuotai Lietuvos energetikos sistemai ir biurokratams negaili ir vėjo jėgainių entuziastai. Anot jų, atvėrus kelią alternatyvoms, Lietuvoje gana greitai būtų galima sukurti tokį vėjo jėgainių ūkį, kuris pagamintų daugiausia visos sunaudojamos elektros energijos.

Neseniai Europos Komisija, įvertinusi Lietuvos energetiką reglamentuojančią teisinę bazę, pripažino, kad nacionaliniai teisės aktai nepakankamai skatina atsinaujinančių energetinių išteklių naudojimą. Netgi priešingai – daugelis įstatymų ir poįstatyminių aktų varžo jų plėtrą tradicinės energetikos naudai. Saulės ir vėjo elektrines Lietuvoje statantys specialistai skundžiasi, kad nepalankios teisinės bazės keitimas – bergždžios pastangos smarkiai monopolizuotoje ir nuo Rusijos gamtos išteklių priklausomoje mūsų energetikos sistemoje.

JAV energetikos kompanija „First Solar“ – viena didžiausių pasaulyje plonų plėvelių fotogalvaninių elementų gamintoja pasaulyje – 2008 metų pabaigoje paskelbė pasiekusi esminį persilaužimą saulės energetikos srityje. Kalifornijoje jos sumontuotoje moderniausioje 12,6 MW galios saulės jėgainėje pagamintos elektros kaina buvo tik 0,075 USD/kWh, o vidutinė įprastu būdu gaminamos elektros energijos kaina siekia 0,09 USD/kWh.

Kompanijos prezidentas Mike’as Ahearnas pareiškė, kad jau artimiausiais metais „First Solar“ pradės masiškai gaminti pigią elektros energiją, kuri taps rimta konkurente iš gamtos išteklių gaminamai energijai. „Visa fotogalvaninių elementų pramonė jau yra daug arčiau, nei daugelis įsivaizduoja, ribos, kai ji taps žmonėms prieinamų kainų energetika. Vien per pastaruosius 4 metus mums pavyko savo technologiją atpiginti daugiau nei 60%“, – kalbėjo jis tarptautinėje konferencijoje.

„First Solar“ atkreipia dėmesį, kad pigiąją energiją pagaminusi jėgainė buvo statoma nesinaudojant jokiomis subsidijomis, dėl to elektros savikaina nėra dirbtinai sumažinta. Esminė tokio laimėjimo priežastis – pažangiausia plonų plėvelių fotogalvaninių elementų technologija. Praėjus vos savaitei po šių rezultatų paskelbimo bendrovės akcijų kursas pakilo 26%.

Vertindama pastarųjų metų saulės energetikos laimėjimus, Jungtinių Tautų aplinkosaugos programos atstovai pareiškė, kad tai nebėra nišinė sritis ir pasaulio valstybės turėtų iš naujo apsvarstyti savo energetikos plėtros planus, įtraukdamos daug didesnes saulės energijos proporcijas.

Vienas saulės energijos panaudojimo Lietuvoje entuziastų, fotoelementų jėgaines statančios UAB „Saulės energija“ direktorius Edmundas Žilinskas piktinasi, kad Lietuva „lyg kokia kvailystės ir sustabarėjimo marška atskirta“ nuo pažangias energetikos technologijas vis sparčiau diegiančių užsienio valstybių. Jis pažymi, kad daugumą Vakarų Europos valstybių apėmęs tikras atsinaujinančių energijos išteklių vajus. Kai kurios valstybės, net ir tos, kurios neturi nuosavų iškasenų, planuoja per 20 metų visiškai atsisakyti importuojamų energijos išteklių.

Žilinskas gana santūriai vertina „First Solar“ laimėjimą: „Toks geras rezultatas pasiektas visų pirma dėl to, kad jie patys labai dideliais kiekiais gamina fotoelementus, patys juos įdiegia. Visame pasaulyje didėjant gamybos apimčiai, produktas automatiškai pinga. Žinoma, naujausios technologijos – ne paskutinėje vietoje. Perversmu laikyčiau tą dieną, kai 50% viršijantis fotoelementų efektyvumas taps nebe laboratorijų eksperimentu, o masinės gamybos produktu. Bet ir šita diena nebe už kalnų – išradinėti nieko nebereikia, tik sugalvoti inžinerinius technologijų perkėlimo į gamybą sprendimus“.

Šiuo metu vidutinis fotoelementų efektyvumas siekia 15–20%.

Lygindamas, kaip pasauliniame kontekste atrodo Lietuvos saulės energetikos ūkis, pašnekovas pateikia iškalbingą skaičių: keliolikos megavatų galios saulės jėgainės yra visiškai įprastas reiškinys visoje Vakarų Europoje, JAV ir net Kinijoje, bet didžiausio Lietuvoje sumontuoto saulės energijos ūkio galia menkesnė daugiau nei tūkstantį kartų – siekia tik 8 kW, o viso mūsų saulės energijos ūkio galingumas yra tik keli šimtai kilovatų.

„Visa mūsų sistema – tai privačios atskirų entuziastų pastangos“, – vertina „Saulės energijos“ vadovas. Jam ir bendraminčiams jau daugybę metų nepavyksta pasiekti, kad būtų nustatytos saulės baterijomis pagamintos energijos priėmimo į skirstomuosius tinklus kainos, numatytas prisijungimo prie valstybinės sistemos kompensacijų mechanizmas.

„Mūsų pastangas galėčiau palyginti su uodo mėginimu pramušti stiklą“, – vaizdžiai apibūdina pašnekovas. Anot jo, apie jokį investicijų šiai sričiai pritraukimą negali būti ir kalbos.

„Pinigų turintys verslininkai pasižiūri, paskaičiuoja ir ratu apeina šitą liūną“, – konstatuoja pats jau 17 metų atsinaujinančius energijos išteklius propaguojantis įmonės vadovas.

Trukdoma ir vėjui

Kitas atsinaujinančių energijos išteklių – vėjo jėgainių – tinklas, palyginti su saulės energijos sistema, Lietuvoje atrodo solidžiau. Iš viso pas mus įrengta 36 vėjo elektrinės, kurių bendras galingumas siekia 52,3 MW. Tačiau vos įvertinus šį skaičių pagal tarptautinį kontekstą vėl apima neviltis: panašių galimybių tik daug mažesnėje Estijoje jau dabar bendra vėjo jėgainių galia siekia 78,3 MW, o pabaigus šiuo metu jau pradėtus projektus ji viršys 580 MW. 20% savo elektros energijos iš vėjo pasigaminančioje Danijoje bendras visų tokių jėgainių galingumas artėja prie 3 000 MW.

Lietuvos vėjo energetikų asociacijos prezidentas Stasys Paulauskas „Versus“ teigia, kad pašalinus biurokratinius trukdžius plėtoti pažangią vėjo energetiką, sausumos ir jūros vėjo malūnų ūkiuose jau 2015 metais būtų galima pasigaminti iki 60% visos šalyje sunaudojamos elektros energijos. „Techniškai tai įmanoma. Pavyzdžiui, Ispanijos Navaros regione vėjo elektrinės patenkina beveik du trečdalius poreikių“, – didelėmis natūralių šaltinių galimybėmis neabejoja jis.

Asociacijos vadovas pažymi, kad Lietuvos atsilikimą vėjo energetikos srityje lėmė dvi pagrindinės priežastys: maža Ignalinos AE pagaminamos elektros energijos kaina ir itin centralizuota energetikos sistema. Be to, ilgus metus vyravo nuomonė, kad mūsų šalyje vėjo parametrai yra per menki pramoninei vėjo energetikos plėtrai.

„Tačiau pastaraisiais metais atlikti moksliniai tyrimai patvirtino, kad vėjo energetikos techninis potencialas sausumoje ir ypač Baltijos jūroje yra labai didelis ir prilygsta sparčiai vėjo energetiką plėtojančių šalių, tokių kaip Danija, Vokietija, Švedija, duomenis“, – informuoja Paulauskas.

„Jeigu tik liberalizuotume energetikos rinką, judėjimas prasidėtų savaime: yra ir norinčių, ir turinčių pinigų investicijoms į vėjo elektrines. Tačiau, matyt „Gazprom“ įtaka mūsų valdžiai tokia didelė, kad biurokratiniai procesai nejuda iš vietos“, – apgailestauja pašnekovas.

Paulausko teigimu, dabar nustatyta 0,30 Lt/kWh vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos supirkimo kaina priimtina, tačiau per mažai kompensuojamos tokių alternatyvių elektrinių pasijungimo į skirstomuosius tinklus išlaidos, o patys tinklai nepagrįstai tvirtina neturintys galimybių priimti iš vėjo pagaminamą elektrą. Pavyzdžiui, valstybės valdomi Rytų skirstomieji tinklai nurodo galintys prijungti maždaug 728 MW galios vėjo elektrinių. O panašių techninių parametrų, beveik tokią pat teritoriją aptarnaujančių, bet jau privataus kapitalo daug labiau veikiami Vakarų skirstomieji tinklai kuklinasi tegalintys prisijungti 38 MW galios konkurentų. „Privačių asmenų veikiami VST gali būti nesuinteresuoti rodyti realių vėjo elektrinių prijungimo galimybių“, – klastą įtaria vėjininkų asociacijos vadovas.

***

Atsinaujinančius energijos išteklius propaguojantys specialistai 2008 metų pabaigoje pateikė konkrečius siūlymus aplinkos ir ūkio ministrams, ko reikia imtis, kad vyktų tolesnė alternatyviosios energetikos plėtra.

Prašoma užtikrinti, kad būtų superkama visa iš atsinaujinančių išteklių pagaminama energija o mažos namų ūkio elektrinės prie centralizuotų tinklų būtų jungiamos nemokamai, kompensuoti bent dalį investicijų žmonėms, savo reikmėms įsirengiantiems vėjo, saulės, geotermines ar biomasės granulių energijos šaltinius.

Taip pat reikia nustatyti visais alternatyviais būdais pagamintos perteklinės elektros energijos supirkimo tarifus, įtvirtinti, kad nedidelį kiekį savo pasigamintos energijos gali parduoti ir fizinis asmuo, parengti supaprastintą statybos, sertifikavimo tvarką mažoms savadarbėms jėgainėms.

Vėjo energetikai siekia, kad būtų supaprastinta vėjo jėgainių statybos leidimų gavimo, detaliųjų planų rengimo tvarka, panaikintas reikalavimas gauti kaimyninių žemės sklypų gyventojų ir savininkų sutikimą, neribojamas jėgainių aukštingumas.