„Aš, galima sakyti, labai rizikavau eidamas į šią bendrovę, tuos penkis mėnesius labai sunkiai dirbau. Atsisakiau geriau apmokamo darbo“, - sakė G.Mažeika, leisdamas suprasti, kad išeitinės kompensacijos atsisakyti nežada.
Videonaujienose žiūrėkite reportažą
Išeitinės kompensacijos numatytos ir kitų LEO LT valdybos narių darbo sutartyse. Bendrovės valdyboje dar dirba Valdas Bancevičius, Vilius Bernatonis, Ramūnas Bičiulaitis ir Darius Montvila.
Pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje G.Mažeika sakė, jog tikisi, kad nepaisant jo atsistatydinimo, likę valdybos nariai liks dirbti.
Apie atsistatydinimą pirmadienį pranešęs G.Mažeika aiškino, kad jo sprendimą nulėmė negatyvus politikų požiūris į LEO LT ir nuolatos jaučiamas spaudimas, tačiau kokie konkrečiai politikai siekė jo atsistatydinimo, G.Mažeika nepasakė.
„Nemanau, kad tai personalijų klausimas. Tai labiau susiję su tuo, kas dedasi viešojoje erdvėje. Ar yra nors vienas politikas, kuris palaiko LEO LT? Nėra tokio“, - sakė G.Mažeika.
Pasak jo, sprendimas atsistatydinti nebuvo susijęs su kovo 26 dieną vysiančiu LEO LT akcininkų susirinkimu, kurio metu bendrovės valdyba ir taip gali būti pakeista.
„Atsakingai sakau, kad nesu sulaukęs jokios užuominos ar gavęs informacijos, kad būsiu atstatydintas. Žinoma, gali būti visaip, todėl atsistatydinu nenorėdamas jokių spekuliacijų“, - tikino G.Mažeika.
Paklaustas, ar politikai trukdė dirbti LEO LT, jis buvo lakoniškas: „Nepadėjo tai tikrai“.
G.Mažeika teigė, kad LEO LT yra pajėgi įvykdyti jai keliamus uždavinius - pastatyti elektros jungtis su Švedija ir Lenkija ir naują atominę elektrinę.
„Mano sprendimas yra gerai apsvarstytas, nors jį priimti nebuvo lengva. Prieš penkis mėnesius pradėjęs vadovauti bendrovei siekiau ne tik paspartinti strateginių projektų įgyvendinimą, atvirai bendrauti su visuomene, bet ir efektyvinti mūsų valdomų įmonių veiklą. Tikėjau, kad visos šalies energetikos nepriklausomybės siekį palaikančios pusės dirbs dėl bendro tikslo, tačiau didėjantis politikų nepasitikėjimas ir tolesnis LEO LT priešinimas su visuomene bendrovę veikia itin destruktyviai – menkina jos reputaciją ir daro įtaką strateginių projektų eigai. Nacionalinė elektros energetikos bendrovė diskredituojama partnerių ir finansinių institucijų akyse, prarandamas laikas. Tokiomis sąlygomis rezultatyviai dirbti bendrovėje nebematau galimybių“, - sako LEO LT valdybos pirmininkas Gintautas Mažeika.
Pasak jo, akcininkų, bendrovės vadovybės ir politikų bendradarbiavimas turi būti konstruktyvus, grindžiamas pasitikėjimo ir partnerystės principu, neskatinant bereikalingo priešiškumo ten, kur jo nėra. Anot G.Mažeikos, pasaulinėje praktikoje pasiteisinusi valstybės ir verslo partnerystė Lietuvoje žengia pirmuosius žingsnius ir tenka pripažinti, kad šis projektas nėra pats geriausias jos pavyzdys.
„Buvau ir esu tikras, kad sprendimas turėti tokią bendrovę Lietuvoje yra teisingas, tik būtina sugebėti išnaudoti jos galimybes. Tam reikia politinės valios judėti į priekį ir apjungti tai, kas yra geriausia verslo ir valstybės valdymo praktikoje, užtikrinant viešąjį interesą ir pažangų, šiuolaikinės vadybos principais pagrįstą bendrovės veiklos valdymą“, - pabrėžė G.Mažeika.
Paklaustas, ką ketina veikti toliau, G.Mažeika sakė, kad mėnesį ilsėsis, o paskui ketina ieškotis darbo.
„Pasirinkau laisvai samdomo vadovo kelią. Manau, kad LEO LT yra ne vienintelė vieta, kurioje galiu dirbti“, - sakė G.Mažeika.
2008 metų gegužės 20 dieną įkurta LEO LT yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo antrines įmones valdanti pagrindinę Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos dalį – elektros energijos perdavimo ir skirstomuosius tinklus. 61,7 proc. LEO LT akcijų valdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 38,3 proc. – bendrovė „NDX Energija“.
Premjeras Andrius Kubilius teigia, kad dėl beveik ketvirčio milijono - 240 tūkst. litų - išeitinės kompensacijos iš LEO LT vadovo posto pasitraukiančiam Gintautui Mažeikai bus konsultuojamasi su teisininkais ir, esant galimybei, bus priimti sprendimai, kad ši kompensacija nebūtų mokama.
„Pasitarsime su Vyriausybės teisininkais. Jeigu yra įmanoma imtis tokių veiksmų, kad tokios išeitinės kompensacijos nebūtų mokamos, mes tą padarysime“, - pirmadienį žurnalistams sakė ministras pirmininkas.
Vos penkis mėnesius LEO LT vadovavęs G.Mažeika pagal darbo sutartį turi gauti šešių mėnesių išeitinę kompensaciją, kuri sudaro 240 tūkst. litų, nepaisant to, ar LEO LT vadovas atsistatydina pats, ar jį iš minėtų pareigų atleistų nauja bendrovės stebėtojų taryba.
Eltos paklaustas, kaip vertina tokią situaciją, premjeras sakė nemanąs, kad tai normali situacija.
„Nemanau, kad tai normali situacija. Galiu tik spėti, kodėl ponas Mažeika nutarė rašyti pareiškimą šiandien. Jis turbūt žino, kad ketvirtadienį turi įvykti akcininkų susirinkimas ir turi būti keičiama stebėtojų taryba. Kaip suprantu, tokias išeitinių išmokų tvarkas ir turi nustatyti stebėtojų taryba“, - po susitikimo su prezidentu sakė A.Kubilius.
Kad buvo raginamas politikų ar A.Kubiliaus Vyriausybės narių pasitraukti, G.Mažeika paneigė, taip pat teigė nežinąs, kas galėtų užimti jo vietą, tačiau kaltino politikus priešiškumu bendrovei, kuri be jų ir visuomenės palaikymo negali įgyvendinti tokių svarbių projektų, kaip elektros jungtys su Švedija ir Lenkija, juolab pastatyti naują atominę elektrinę. Vis dėlto kokie politikai trukdė dirbti ir sudarė nepalankų foną, jis neatsakė, esą tai matyti visuomeninėje erdvėje.
A.Kubiliaus teigimu, tokie kaltinimai yra visiškai netinkami, o dėl neigiamo visuomenės požiūrio yra kalta pati LEO LT vadovybė.
„Nematome tokių rezultatų, kurie įrodytų, kad LEO LT sukūrimas davė kokios nors pridėtinės vertės realizuojant svarbiausius strateginius tikslus ar sudarant galimybę Lietuvos žmonėms gauti pigiausią elektros energiją“, - po susitikimo su prezidentu sakė A.Kubilius.
Vyriausybė LEO LT valdo 61,7 proc. akcijų, o privati „NDX energija“ - 38,3 proc.