Pasak Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos konservatorės-krikdemės
Irenos Degutienės, šiuo metu iš Finansų ministerijos laukiama duomenų,
kokią įtaką progresinių mokesčių nustatymas turės įvairiems gyventojų
sluoksniams ir biudžetui.
Toks sprendimas priimtas antradienį vykusiame konservatorių-krikdemų
frakcijos posėdyje, kuriame dalyvavo ir premjeras bei partijos lyderis
Andrius Kubilius, finansų ministras Algirdas Šemeta.
„Kol kas frakcijos sprendimo nėra - laukiame duomenų, kokią įtaką
naujieji mokesčiai turėtų ir mažiausiai bei daugiausiai uždirbantiems šalies
gyventojams, ir biudžetui - ar padės užkaišyti skyles. A.Šemeta nieko dar
nepateikė, o tokie dalykai (mokesčių tarifų keitimas - BNS) šiaip sau „ant
durniaus“ nesidaro“, - BNS sakė I.Degutienė.
Ji pabrėžė, kad frakcija turės grįžti prie progresinių mokesčių įvedimo
svarstymo, nes tokių tarifų atsiradimą remia frakcijos krikdemų flangas.
„Jie remia progresinius mokesčius ir mes spręsime šį klausimą“, -
tvirtino I.Degutienė.
Parlamentarės žiniomis, Lietuvoje yra 7 tūkst. asmenų uždirbančių daugiau
negu 10 tūkst. litų.
„Jeigu būtų įvesti progresiniai mokesčiai, iš jų biudžetas gautų 200-300
mln. litų pajamų. Tai labai nedaug. Norint įvesti progresinius mokesčius,
reikia turėti daugiau ir detalesnės informacijos apie mokesčių keitimo
įtaką“, - sakė I.Degutienė.
Pasak jos, progresiniai mokesčiai, jeigu Seimas apsispręs dėl jų, galiotų
tik laikina.
„Galiotų tik per sunkmetį, vėliau būtų tvarka keičiama“, - teigė
I.Degutienė.
Anot parlamentarės, konservatoriai-krikdemai frakcijoje neaptarinėjo
socialdemokratų siūlymų nustatyti keturis skirtingus pajamų mokesčio
tarifus: per metus gautas pajamas, neviršijančias 24 tūkst. litų,
apmokestinti 14 - 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifu, pajamas nuo 24
tūkst. litų iki 60 tūkst. litų - 18 proc., nuo 60 tūkst. iki 120 tūkst. - 25
proc., o didesnes pajamas - 40 proc. tarifu.