Statybininkai į priekį nedirbs. Taip nusprendė „Panevėžio statybos“ Vilniaus filialo „Genranga“ direktorius Artūras Norkus. Paklusniai laukdavę, kol jiems sumokės už nudirbtus darbus, statybininkai daugiau neberizikuos.
Tad jau dabar aišku, kad naujai išrinktam prezidentui ar prezidentei tradiciškai bus pasiūlyta kraustytis į Turniškes. Ten prezidento rezidencijai skirti namai penkerius metus stovi tušti. Nors jie rekonstruoti pagal pašalinto prezidento žmonos Laimos Paksienės skonį, ši šeima nespėjo juose įsikurti.
Pagal naujojo šeimininko pageidavimus kosmetiniu remontu pasirengęs pasirūpinti Prezidentūros Bendrųjų reikalų departamento direktorius Leopoldas Petrauskas.
Baigęs prezidento kadenciją Valdas Adamkus su žmona greičiausiai liks gyventi savo rezidencijoje Turniškėse, kur apsigyveno 2003-iaisiais, tad naujai išrinkto prezidento laukia puikūs kaimynai.
Idėja pastatyti ir įrengti prezidento rezidenciją greta darbo vietos priklauso V.Adamkui. Jis ketino tai įgyvendinti iki savo kadencijos pabaigos, tačiau krizė ir šalta žiema planus sugriovė.
Prieš 15 metų pritaikant buvusį generalgubernatoriaus rūmų ansamblį Prezidentūrai iš karto buvo numatyta įrengti ir gyvenamąsias patalpas. Šalies vadovas čia būtų galėjęs ne tik dirbti, bet ir gyventi.
Tam buvo pasirinktas pietrytiniame rūmų kampe nuošaliau stovintis pastatas, kadaise skirtas vežimams bei ratams laikyti.
Tačiau šis pastatas nedidelis, todėl jame nutarta įrengti tik salę svečiams priimti ir darbo kabinetą, o prezidentui su šeima šalia pastatyti naują namą. Toje vietoje kažkada buvo oranžerija.
Tokia perspektyva iš pradžių nesudomino nei prezidento Algirdo Brazausko, nei po jo į rūmus įžengusio V.Adamkaus. Vis dėlto antrajai kadencijai įpusėjus V.Adamkus davė nurodymą pradėti statyti Prezidentūroje rezidenciją būsimam prezidentui.
Jei papildomai būtų skirti 3-4 milijonai litų, statybos būtų baigtos dar šiais metais.
Tūkstančio kvadratinių metrų patalpos kainuotų apie 10 milijonų litų. Į šią sumą įtraukti interjero bei aplinkos tvarkymo darbai. Statybos kvadratinio metro kaina neviršytų 10 tūkstančių litų.
Iš Prezidento įstatymo dingus žodžiams „tarnybinis butas“, šis statinys imtas vadinti prezidento gyvenamosiomis patalpomis.
Iki pirmųjų gandų apie krizę jau buvo pradėti tinkavimo darbai buvusioje ratinėje. Čia prezidentas būtų galėjęs pasikviesti draugus bei draugiškais ryšiais susietus valstybių vadovus ir susitikti „be kaklaraiščių“, neoficialioje aplinkoje.
Nereikėtų ieškoti tam tinkamų patalpų mieste ir kiekvieną kartą važinėti į restoranus.
Prieš pusę šimto metų nugriautos oranžerijos vietoje jau pastatytas gyvenamasis namas, kur bus įrengta svetainė, valgomasis ir trys miegamieji, tačiau elektra, vandentiekiu ir šildymu dar nepradėta rūpintis.
Prezidentūros rūmų ansamblio rekonstrukcijos architektas Saulius Šimelionis yra išstudijavęs užsienio šalių vadovų rezidencijas.
Jis nuodugniai susipažino ir su Baltuosiuose rūmuose Vašingtone įrengtu JAV prezidento būstu.
Pasak S.Šimelionio, kaip ir Vašingtone, jis laikėsi „valstybinio klasicizmo“ stiliaus.
Architektas jau pasiūlė ir kelis prezidento buto interjero variantus. Privačių pokalbių salę rengiamasi išgrįsti smėlio spalvos marmuru, ketina mūryti baltą židinį. Lubų skliautus turėtų apšviesti paslėpti šviestuvai.
Prie langų numatyta įrengti vitrinas su valstybės vadovų dovanomis bei apdovanojimais. Kabinete bus išklotas geometrinio ornamento parketas iš ąžuolo bei šviesesnio medžio.
Nors kiekvienas prezidentūros rūmų ansamblio objektas yra įtrauktas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, prezidento būstas statomas iš paprastų silikatinių plytų.
Tiesa, perstatytoje ratinėje išsaugotas ant senojo mūro išlikęs pusantro šimto metų senumo tinkas. Nuo čia istoriniame pastate prasidėjo stogas, po kuriuo būdavo kraunamas šienas. Dabar pastatas gerokai paaukštintas, iškeltas status stogas, kurio skliautai apgaubia susitikimų salę.
Buvusioje ratinėje iki pat 1999-ųjų gyveno dvi vilniečių šeimos. Atsidūrę Prezidentūros teritorijoje, gyventojai ilgai derino išsikėlimo sąlygas.
Jie reikalavo nustatyti būsto kainą, įvardydami visus jo privalumus: saugumą, ramią aplinką, puikų parką su šimtamečiais ąžuolais.
Gyvenamasis prezidento namas turi atskirą išėjimą į Totorių gatvę, į ją galima patekti pro vartus. Prezidentas ir jo šeimos nariai galės netrukdomi išeiti į miestą, neatkreipdami niekieno dėmesio. Tai - asmeninė prezidento ir jo namiškių erdvė.
Tačiau iš tos pusės įrengtas kiemelis puikiai apžvelgiamas iš Krašto apsaugos ministerijos pastatų, todėl architektas S.Šimelionis pasistengė visas patalpas orientuoti į parką, o iš kariškių matomos pusės palikti koridorių, rūbines, virtuvę.
Prezidento būstas remiasi į transformatorinę pastotę, iš kurios elektra paskirstoma visam rajonui. L.Petrauskas tikina, kad kaimynystė su aukštos įtampos laidais būsimo prezidento sveikatai neturėtų kenkti, nes šis projektas yra suderintas su Vilniaus visuomenės sveikatos centru ir nepažeidžia higienos normų.
Iš pradžių buvo ketinama transformatorinę pastotę iškeldinti iš Prezidentūros kiemo, bet paaiškėjo, kad tai Prezidentūrai kainuotų ne vieną milijoną litų. Be to, rasti Senamiestyje žemės sklypą tokiam statiniui būtų beveik neįmanoma.
Vis dėlto kaimynystė su transformatorine kelia ir saugumo problemų: jos tikrinti dažnai atvažiuoja darbininkai. L.Petrauskas ketina pasirūpinti, kad elek-trikai po prezidento asmeninį kiemą nevaikščiotų, jiems bus įrengtas atskiras įėjimas iš gatvės.
Prezidento būstas pastatytas virš inžinerinių tinklų kolektoriaus, tačiau „Lietuvos rytui“ buvo paaiškinta, kad nuo jo prezidentą skirs patikimos ir stiprios perdangos.
Lietuvos prezidentas ir jo šeima naudos tą pačią elektrą ir gers tą patį vandenį kaip ir kiti vilniečiai. Tačiau įrengtas ir atsarginis dyzelinis generatorius, kuris nutrūkus elektros tiekimui įsijungtų automatiškai ir tiektų elektrą kelias valandas.