Ši prognozė kur kas pesimistiškesnė nei kiek anksčiau banko prognozuotas 5,5 proc. BVP nuosmukis.
„Prognozuokime 9 procentus, tačiau ruoškimės penkiolikai. Deja, tenka konstatuoti faktą, kad nebūsime išskirtiniai šiame regione“, - optimizmu netryško G.Nausėda.
Skirtumą tarp 9 ir 15 proc. gali lemti mažėjantis namų ūkių vartojimas.
„Jau pamatėme, kaip blogėjantys žmonių lūkesčiai pakeitė situaciją praėjusių metų paskutinį ketvirtį ir šių metų pirmąjį ketvirtį. Mes desperatiškai ieškome šviesos spindulėlių, tačiau jeigu jie ir yra, tai kažkur toli, tarptautinėse rinkose“, - sakė ekonomistas.
Vidutinis nedarbo lygis šiemet sieks apie 11 procentų. Dar blogesni laikai, pagal banko prognozes, laukia 2010 metais, kai nedarbo lygis gali siekti 14 procentų.
„Kai sužinojau, kad vien per savaitę užsiregistravo 8 tūkst. bedarbių, jau bijau ir prognozuoti, kokios bus nedarbo lygio lubos. Antrąjį metų pusmetį nedarbo lygis turėtų peržengti dviženklę ribą, o vidutinis metų nedarbo lygis bus apie 11 procentų“, - kalbėjo G.Nausėda.
Pasak jo, greičiausiai šiemet nepavyks išvengti ir vidutinio darbo užmokesčio mažėjimo, kuris gali siekti apie 8 procentus.
SEB banko makroekonomikos apžvalgoje taip pat teigiama, kad nepaisant valdžios pastangų didinti mokesčius ir mažinti viešąsias išlaidas, fiskalinės politikos padangė toliau niaukiasi. Ieškant išeities bankas Vyriausybei nerekomenduoja dar labiau didinti mokesčius.
„Akivaizdu, kad tolesnis mokesčių naštos didinimas turėtų pragaištingų pasekmių tiek ekonomikai, tiek valstybės biudžetui, todėl neturėtų būti laikomas rimta alternatyva“, - teigiama apžvalgoje.
G.Nausėda išsakė nuogąstavimą, kad valdžios įvykdyta mokesčių reforma nebus laikina. „Bijau, kad padidinti mokesčiai tokie dideli taip ir liks“, - sakė jis.
Paklaustas, kokių veiksmų siūlytų imtis Vyriausybei, G.Nausėda tikino, kad būtina nebedelsti ir kreiptis paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Tai, anot jo, reikėtų daryti dar prieš biudžeto tvirtinimą Seime.
„Kuo greičiau tai padarysime, tuo geriau bus mums patiems. Aš manau, kad vien faktas, jog mes užsitikrintume kredito liniją, kurią galėtume išnaudoti 100, 50 ar 20 proc., teigiamai atsilieptų mūsų pajėgumui ir galimybėms skolintis net ir iš privataus kapitalo.
Aišku taip nebus, kad po sutarties su TVF pasirašymo per vieną naktį viskas pasikeis, tačiau tai būtų teigiamas veiksnys“, - sakė G.Nausėda.
Jis teigė, kad nesupranta dabartinės Vyriausybės pozicijos, kad TVF yra kažkas tokio, kas turėtų būti išbandyta tik kaip paskutinė galimybė.
„Daugelio valstybių, kurios kreipėsi į TVF net ir turėdamos mažesnį ekonomikos nuosmukį, galėtų būti padrąsinanti patirtis“, - kalbėjo G.Nausėda.
Jis skeptiškai vertino ir Vyriausybės planus biudžetą papildyti išleidžiant taupymo lakštus. „Kaip papildomą finansavimo šaltinį tai galima traktuoti, tačiau tokios sumos, kokios yra reikalingos, tikrai nebus surinktos. Visgi jei toks žingsnis privers gyventojus ištraukti pinigus iš kojinių, toks žingsnis bus labai sveikintinas“, - sakė ekonomistas.
Pasak jo, Vyriausybei reikėtų nustoti gaudyti „laimės paukštį“ mažinant valstybės išlaidas ir didinant mokesčius, o kuo greičiau atsižvelgti į galimybę skolintis.
Tiesa, buvusi G.Kirkilo Vyriausybė susilaukė dar daugiau G.Nausėdos kritikos. „Jeigu būtų daroma, o tiksliau nedaroma, tas pats, kas iki šiol, atsakingai pareiškiu, kad Lietuvai jau šiandien tektų konstatuoti nebesugebėjimą atsiskaityti. Tai yra bankrotą“, - teigė SEB banko prezidento patarėjas.
Kalbėdamas apie euro įvedimą G.Nausėda sakė, kad tiek šiemet, tiek kitąmet Lietuvai nepavyks atitikti fiskalinio deficito kriterijaus.
Tačiau infliacijos kriterijų galime įvykdyti jau 2009 metų pabaigoje. Prognozuojama, kad infliacija tuo metu sieks 2 procentus.
Pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau svarstymų apie galimą vienašališką euro įvedimą. Pasak G.Nausėdos, toks veiksmas galėtų padėti pasinaudoti šios valiutos privalumais. Pirmiausia, sumažintų šalies rizikas bei palūkanų normas ir privatiems ūkio subjektams, ir valstybei.
Tačiau vienašališką euro įvedimą neigiamai vertina Europos centrinis bankas. Toks žingsnis gali lemti sunkesnes derybas su Europos komisija dėl finansinės paramos.
Be to, savavališko euro įsivedimo atveju palūkanų normos nesumažės tiek, kiek tampant euro zonos nare.
Anot G.Nausėdos, neverta kalbėti ir apie lito devalvavimą.
„Negalima tikėtis, kad lito devalvavimas išspręs visas mūsų prekių pardavimo užsienyje problemas, kai užsienio partneriai svarsto, iki kokio lygio smuks jų ekonomika“, - sakė SEB banko prezidento patarėjas.
SEB bankui teko mažinti ir paskolų portfelio augimo prognozes. Pirmiausia - dėl prastų paskolų. Be to, naujų paskolų išduodama mažiau, o bankai vis griežčiau reikalauja grąžinti senąsias. Dėl to paskolų portfelio augimo šiemet tikėtis neverta.
Pasak G.Nausėdos, pagal optimistiškiausią variantą šalies ekonomika gali pradėti atsigauti 2011 metais.