Uzbekai, kirgizai, tadžikai ir kiti atvykėliai iš Rytų ir Pietų dabar beviltiškai tikisi rasti bent menkiausią darbą Maskvoje, Sankt Peterburge, Permėje, Jekaterinburge, Omske. Azijietiškų bruožų svečiams rusai ne visada svetingi.
Tadžikistane gyvenančios Rachimos vyras dirba Maskvoje - maždaug už 3 tūkstančių kilometrų nuo tėvynės. Jis dirbo statybose ir siuntė pinigus šeimai. Praėjusių metų pabaigoje vyras prarado darbą ir dabar yra įstrigęs Rusijos sostinėje. Jis negali grįžti pas vaikus ir žmoną, kurių nematė ištisus metus. Skrydžiui neužtenka pinigų.
„Dabar mes stengiamės išgyventi“, - sako Rachima Vosirova, keturių vaikų motina. Ji vaikšto po Dušanbė turgų ir atidžiai tyrinėja prekes. Pigiai nusipirkti maisto nėra paprasta užduotis.
„Šiemet man vyras atsiuntė vos 150 dolerių“, - guodžiasi moteris. Paprastai vyras šeimai atsiųsdavo dešimt kartų didesnę sumą - 1400-1700 JAV dolerių per mėnesį. Tai būdavo didžiuliai pinigai, turint galvoje, kad vidutinis atlyginimas Tadžikistane yra 70 dolerių.
Tadžikų šeimos gyvenimas nėra išskirtinė istorija. Išsiskyrimą su artimaisiais išgyvena milijonai skurdaus Tadžikistano gyventojų. Buvusiai sovietų respublikai piniginės perlaidos iš užsienio buvo gyvybiškai svarbios - dabar šis srautas nuseko ir Tadžikistano ekonomikos pulsas vos tvinksi.
Žmonės skęsta skurde, nusikalstamumas auga, o senkant pajamoms Tadžikistanui iškilo pavojus bankrutuoti. Tai kelia nerimą Vakarams - pirmiausia todėl, kad Vašingtono planuose Tadžikistanas yra nauja svarbi tranzito į Afganistaną stotelė.
JAV neteko karinės bazės Kirgizijoje, kai Biškekas nutarė ją uždaryti.
„Tarptautinė bendruomenė turi pasikliauti Tadžikistanu, jis privalo būti naudingas ir produktyvus partneris, nes Afganistanas yra rimtoje bėdoje, - buvo rašoma Tarptautinės krizės grupės pranešime praėjusį mėnesį, - Tadžikistanas toli gražu nėra apsauga nuo smurto ir ekstremizmo, kuris plinta iš Afganistano. Jis labai panašus į savo Pietų kaimyną - valstybę yra ištikusi valdymo krizė. Kyla didelė socialinių neramumų rizika“.
Maždaug milijonas tadžikų, pusė šalies darbo jėgos, dirba užsienyje, daugiausia Rusijoje. Perlaidos iš užsienio pernai sudarė 43 procentus bendrojo vidaus produkto. Palyginti su kitais metais, šį sausį perlaidos smuko penktadaliu.
Per 7 milijonus gyventojų turintį Tadžikistaną driekiasi narkotikų kelias iš Afganistano į Europą. Narkotikų pirkliai ir pervežėjai aukso į pakeles nežarsto. Tačiau pastebima, kad, smunkant ekonomikai, narkotikų kontrabandos ir prekybos mastai auga. Tai tarptautiniams stebėtojams kelia nerimą - jie bijo, kad Tadžikistane narkomafijos klanai gali sukelti kruviną pilietinį karą, panašų tą, kuris vyko 1992-1997 metais.
Sovietinių laikų puikybė sostinėje Dušanbėje trumpa lyg laiko smiltys, o siaurės gatvelės vingiuoja tarp molinių plytų namų. Visuomenės nepasitenkinimo ženklų nėra. Vietiniai už tvarką dėkoja 17 metų šalį valdančiam prezidentui Emomaliui Rahmonovui, kuris toleruoja menkus nuomonių skirtumus.
Paauksioti prezidento rūmų stogai blyksi saulėje. Aukšti rūmų bokštai pačiame sostinės centre iškart prikausto atvykėlio žvilgsnį.
Tačiau už rūmų sienų - nerimo dienos. Vyriausybė laužo galvą, kaip rasti darbo namo iš užsienio grįžtantiems žmonėms. Kol kas valdžia neturi ką pasiūlyti tūkstančiams sveikų ir stiprių vyrų, kurie sėdi be darbo.
„Vyriausybė mumis nesirūpina“, - tėškia 45 metų Samiras, kuris pernai grįžo iš Rusijos, netekęs vairuotojo darbo. Pasak Samiro, valdžios vyrams rūpi tik krūvos pinigų, kurios reikalingos prabangiems namams statyti ir „Lexus“ automobiliams pirkti.
Oficialiai nedarbo lygis šalyje siekia 2,1 procento. Tačiau šis skaičius neatspindi tikrovės - tiek žmonių savo noru pateikė duomenis apie bedarbio statusą valstybei. Greta jų siūbuoja jūra kitų bedarbių, kurie nemato reikalo vargintis ir bendrauti su statistikos ekspertais.
„Vietinė rinka nepajėgia sugerti augančios laisvos darbo jėgos“, - teigia Pulatas Pulatovas, Darbo ministerijos tyrimų instituto vadovas. Jo teigimu, tai didina įvairių nusikaltimų riziką: „Žmonės pradeda vogti ir plėšti, nes jiems reikia maitinti šeimas“.
Kitas sraunus gyventojų pajamų šaltinis buvo valstybinė „TALCO“ aliuminio gamykla, tačiau pasaulyje aliuminio kainos nusirito žemiausiai per septynerius metus - tai iškart paveikė daugybę darbuotojų ir verslininkų.
„Krizė į skurdžias šalis atsirita pavėlavusi, o jos pasekmės gali būti labai žiaurios“, - tokią išvadą daro Tarptautinio valiotos fondo analitikai. Ankstesnės prognozės rodė, kad Tadžikistano ekonomikos augimas bus 7 procentai. Tačiau dabartis niūresnė - tikrasis augimo skaičius yra 3 proc.
Rachima žurnalistus tikina, kad jos vyras Maskvoje nepražus - susiras ne visos darbo dienos ir menkiau apmokamą darbą. „Mes jo labai pasiilgome, - atsidūsta moteris, - bet kitos išeities nėra“.