Pirmieji bendrovės veiklos optimizavimo žingsniai pradėti šių
metų kovo 1 dieną, kai Lietuvos pašto centrinės administracijos
darbuotojų skaičius buvo sumažintas 10 procentų.
Iki šiol bendrovei priklausė 10 apskričių centrinių paštų,
kurie pagal aptarnaujamą teritoriją, paštų, gyventojų, verslo
įmonių skaičių bei teikiamų paslaugų apimtis buvo gana skirtingi.
Nuo balandžio 1 d. pereinama prie naujo Lietuvos pašto valdymo
modelio, pagal kurį bendrovės valdymas bus organizuojamas 5
didžiųjų filialų - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių
- pagrindu.
„Lietuvos pašto“ Vilniaus filialas perims Vilniaus ir Alytaus,
Kauno filialas - Kauno ir Marijampolės, Panevėžio filialas -
Panevėžio ir Utenos, Šiaulių filialas - Šiaulių ir Telšių,
Klaipėdos filialas - Klaipėdos ir Tauragės apskrities centrinių
paštų veiklos funkcijas.
Pertvarkant apskričių centrinius paštus apie 15 proc. mažinamas
filialų administracijų darbuotojų skaičius (tai sudaro apie 120
etatų). Labiausiai reformuotos padalinių direktorių ir kitų vadovų
filialų administracijose pareigybės.
Šios priemonės jau šiais metais bendrovei leis sutaupyti
daugiau nei 1 milijoną litų, o nuo kitų metų - kasmet sutaupyti iki
3,3 mln. litų.
Laiškininkų, operatorių, skirstytojų, pašto viršininkų ir jų
pavaduotojų etatų mažinti neplanuojama, todėl bendrovės klientų
poreikiai dėl to nenukentės.
„Kol kas jokių planų dėl gamybinės grandies darbuotojų mažinimo
nėra, tačiau mažėjant suteikiamų paslaugų kiekiui ir augant
sąnaudoms gali tekti dar kartą grįžti prie personalo klausimo“, -
teigė „Lietuvos pašto“ generalinis direktorius Ernestas Vaidelys.
AB „Lietuvos paštas“ dirba daugiau kaip 8000 žmonių, paštų
tinklą sudaro 954 universaliųjų pašto paslaugų teikimo vietos.