„Noriu savo užnugaryje turėti tvirtą atramą, kuri mane palaikytų šiais sunkiais laikais,“ - sakė Anna. Moteris panoro pasinaudoti sąjungos siūlomu anonimiškumu ir neatskleisti savo pavardės.
„Sutikusi išeiti į ankstyvą pensiją, nuo gegužės mėnesio tapčiau bedarbe. Aš nesutinku. Kur rasčiau kitą darbą, siaučiant šiai krizei?“
Visoje Europoje profesinės sąjungos – kurių įtaką buvo gerokai sumenkinusi pigi darbo jėga iš rytų – krizės metu atgauna jėgas ir į mitingus sukviečia dideles minias, kurios reikalauja iš vyriausybių apginti darbininkus.
Visur – nuo Prancūzijos iki Graikijos ir nuo Portugalijos iki Didžiosios Britanijos – sąjungos organizuoja mitingus, protestuoja prieš vyriausybių politiką ir reikalauja didesnės darbo vietų apsaugos arba pagalbos vargšams.
Vis dėlto Vokietijoje profesinės sąjungos kol kas taikiai sugyvena su valdžia. Krizė paskatino politikus ir darbdavius neįpastai suartėti su lobistų grupėmis.
Daugelį metų didžiausių Vokietijos profesinių sąjungų – „IG Metall“ ir „Verdi“ – narių skaičius nuolat mažėjo, bet pernai stabilizavosi ties atitinkamai 2,3 mln. ir 2,2 mln. narių.
„Naujieji nariai mums sako esantys susirūpinę dėl bendros ekonomikos būklės, - sako „IG Metall“ Berlyno padalinio atstovas Klausas Abelis. – Daugelis domisi bendresniais su krize susijusiais klausimais, pavyzdžiui, kaip suvaldyti kapitalizmą“.
Didžiausias Vokietijos profesinių sąjungų iššūkis bus išlaikyti naujus narius ir išaugusią įtaką efektyviai panaudoti derantis dėl atlyginimų – ši užduotis krizės kontekste tikrai nebus lengva.
Neįtikėtini partneriai
Profesinių sąjungų politinę įtaką taip pat pakurstė partijų parama ir vienybė su anksčiau įtariai į darbininkų organizacijas žiūrėjusiais darbdaviais. Šie vienija jėgas su lobistų grupėmis, reikalaudami valstybės paramos kovoje su krize.
Automobilių gamintojo „Opel“ vadovai ir darbininkai kartu kreipėsi į vyriausybę, prašydami paramos susvyravusiai „General Motors“.
Milijardierė našlė Maria-Elisabeth Schaeffler suvienijo jėgas su darbininkus jos šeimos valdomoje guolius gaminančioje bendrovėje vienijančiomis sąjungomis. Kartu jie paprašė valstybinės paramos „Schaeffler“ grupei, kuri įklimpo į skolas įsigijusi automobilių dalių gamintoją „Continental“.
„Schaeffler“ grupė, darbinanti 220 tūkst. darbuotojų, anksčiau priešinosi darbininkų įtakos didinimui, bet praėjusį mėnesį pasirašė sutartį su „IG Metall“.
„Tai taktinis žingsnis, - sako WSI ekonomikos ir visuomenės tyrimų instituto tyrėjas Heineris Dribbuschas. – Tokios bendrovės kaip „Schaeffler“, prieš krizę nelabai palankiai žiūrėjusios į profesines sąjungas, dabar atranda vienybės su jomis privalumų. Tačiau dar neaišku, ar tai virs ilgalaike tendencija“.
Nuo darbdavių neatsilieka ir kai kurie politikai. „Visos partijos, galbūt išskyrus opozicinę liberalią Laisvųjų demokratų partiją, stengiasi suartėti su sąjungomis“, - teigia H.Dribbuschas.
Iki visuotinių rinkimų likus šešiems mėnesiams, didžiosios Socialdemokratų ir kanclerės Angelos Merkel vadovaujamos Krikščionių demokratų partijų koalicijos politikai, atrodo, jau priėmė kai kurias profesinių sąjungų idėjas.
Praėjusį mėnesį socialdemokratas, užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris kreipėsi į „Opel“ koncerno darbuotojus ir patikino esantis jų pusėje.
„Ne jūs užvirėt šią košę, - kalbėjo jis. – Jūs paruošėte „Opel“ ateičiai. Tai darbuotojų ir vadybininkų nuopelnas. Jūs parodėte, ko gali pasiekti stiprios sąjungos ir darbo tarybos“.
Anot IW ekonomikos instituto eksperto Hageno Lescho, pastarieji valdžios sprendimai palankūs profesinėms sąjungoms. „Visuomenė pastebi, kad vyriausybė reaguoja į sąjungų pasiūlymus, o tai stiprina jų reputaciją“.
Galimos grėsmės
Tačiau krizė kelia ir nemažai grėsmių profesinėms sąjungoms – tą parodė Vokietijos kaimynių pavyzdžiai. Darbdaviams atleidinėjant vis daugiau darbuotojų, didžiausia Ispanijos profesinė sąjunga CCOO pranešė, kad kai kurie nariai nebegali sumokėti narystės mokesčių.
Prancūzijoje ir Italijoje nesutarimus tarp sąjungų dar labiau pagilina ginčai dėl kovos su krize strategijų.
Italijoje, kur kairiojo centro opozicija yra susiskaldžiusi, didžiausia ir karingiausiai nusiteikusi profesinių sąjungų konfederacija CGIL tapo pagrindine šalies opozicine jėga ir apkaltino nuosaikesnes CISL ir UIL sąjungas pataikaujant valdžiai.
Maža, bet radikali Prancūzijos profesinė sąjunga „Sud“ po gruodžio rinkimų padvigubino savo įtaką darbo tribunoluose ir naudoja išaugusią galią spausdama didesnes sąjungas imtis radikalesnės strategijos.
Pasak profesinių sąjungų eksperto H.Lescho, sunkiausia Vokietijos sąjungų užduotis – išlaikyti pastaruoju metu išaugusį narių skaičių.
„Kad galėtų paveikti sprendimus dėl darbo atlygio, profesinėms sąjungoms reikia daugiau narių. Taigi labai svarbu užkariauti naujus sektorius“, - sakė jis, pridurdamas, kad sąjungoms vertėtų stengtis patraukti labiausiai nuo krizės nukentėjusius žmones, pavyzdžiui, laikinus darbininkus.