Ketvirtadienį grupės Seimo narių iniciatyva pradėtos svarstyti įstatymo pataisos, kurios turėtų pakeisti ant bankroto ribos atsidūrusių įmonių gelbėjimo tvarką.
O Lietuvos bankų asociacija perspėja, kad apriboję kreditorių teises politikai gali suduoti smūgį bankų sistemos stabilumui.
Bankai neva gali dar labiau apriboti skolinimą.
Ignoruos bankus
Pagal dabar galiojančius įstatymus, finansinių sunkumų turinčios įmonės restruktūrizavimą galima pradėti tik gavus daugiau kaip pusės kreditorių sutikimą.
Pertvarkos pradžią paskelbia teismas, kuris vėliau turi patvirtinti ir įmonės gaivinimo planą. Tam turi pritarti bent trys ketvirtadaliai kreditorių.
Pagrindiniais kreditoriais paprastai laikomi bankai ar išperkamosios nuomos bendrovės, suteikusios įmonei paskolų. Taigi būtent nuo jų valios dažniausiai priklauso tolesnis įmonės likimas.
Įstatymo pataisas parengę parlamentarai siūlo, kad inicijuojant restruktūrizavimo procesą bankų balso teisė būtų apribota.
Teismas galėtų inicijuoti bankrutuojančios įmonės gelbėjimą gavęs mažųjų kreditorių, pavyzdžiui, paslaugų teikėjų ar prekių tiekėjų, akcininkų ar įmonės vadovų prašymą.
Elgiasi savanaudiškai
- Kodėl bankai užsitraukė politikų nemalonę? – „Lietuvos rytas“ paklausė įstatymo projektą pateikusio Seimo nario Artūro Zuoko.
- Pastaruoju metu padažnėjo atvejų, kai bankai dėl savanaudiškų priežasčių nerodo iniciatyvos pradėti paskolas paėmusių įmonių restruktūrizavimo.
Jie naudojasi proga ir pigiai perima įmonių turtą, kurį vėliau gali pelningai parduoti.
Tai nėra naudinga valstybei, verslininkams ir tų bendrovių darbuotojams.
- Gal žinote konkrečių pavyzdžių?
Neseniai girdėjau istoriją apie vieną transporto bendrovę. Ji dėl finansinių sunkumų laiku nemokėjo išperkamosios nuomos įmokų bendrovei. Kai tik gavo lėšų, puolė pirkti degalų, kad galėtų tęsti veiklą.
Tačiau išperkamosios nuomos bendrovei kliento gelbėjimas buvo visiškai neįdomus. Ji suskubo perimti bendrovės vilkikus ir taip sužlugdė verslą.
- Bankų atstovai sako, kad jūsų siūlymas pažeis kreditorių interesus. Ar jie neturi teisės atsiimti pinigų, jeigu juos paskolino?
- Bankų interesai nenukentės, nes įmonei bankrutavus jie vis tiek turės pirmenybę atgauti skolą pardavus užstatytą turtą. Protingi bankininkai tai supranta.
Mes nesugalvojome nieko nauja – panašų įstatymą neseniai priėmė ir Latvija.
Įžvelgė ir spragų
Vis dėlto Seimo teisininkams kilo abejonių, ar pakeitus įstatymus įmonių pertvarką pavyks užbaigti sėkmingai, jeigu šiam procesui nepritars pagrindiniai kreditoriai.
Ūkio ministerijai pavaldaus Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Virginijus Norvilas pripažįsta, kad įmonių restruktūrizavimo procedūra šiuo metu išties yra sudėtinga.
Tačiau siūlomas įstatymo projektas taip pat nėra idealus – bankai gali teisėtai jaustis nuskriausti.
V.Norvilas neatmeta galimybės, kad naujo įstatymo likimą gali tekti spręsti Konstituciniam teismui.
Išgelbėtų smulkiuosius?
Restruktūrizavimo paslaugas teikiančios bendrovės „Bankrotera“ atstovas Vėjūnas Klimas mano, kad priėmus Seime svarstomą įstatymą įmonių gelbėjimo procedūros palengvėtų.
Dėl sudėtingos tvarkos pernai restruktūrizavimas pradėtas tiktai keturiose įmonėse.
Kitos buvo pasmerktos bankrutuoti.
„Smulkiųjų kreditorių interesai šiuo metu neginami. Įstatymą reikia būtinai taisyti.
Bankai parduoda turtą, susigrąžina skolas, o kiti lieka ant ledo“, – „Lietuvos rytui“ tvirtino statybų bendrovės „Montuotojas“ generalinis direktorius Alfonsas Jaras.
Jo vadovaujama įmonė – viena iš pastaruoju metu restruktūrizuojamos statybos bendrovės „Ranga IV“ smulkiųjų kreditorių.
Nauja tvarka pakirstų bankų sistemą
Stasys Kropas,
Lietuvos bankų asociacijos prezidentas
„Visuomenėje kuriamas klaidingas įvaizdis, kad bankai sunkmečiu nusiteikę žlugdyti savo klientus, inicijuoti bankrotus ir pigiai perimti jų turtą.
Žinoma, visais atvejais negali garantuoti, tačiau bankai kaip tik siekia padėti į bėdą patekusiems klientams, kad jie atsistotų ant kojų ir vėl galėtų sugrąžinti paskolą.
Nauja tvarka pakirstų bankų sistemą. Ji gali varžyti pinigų skolinimą. Įstatymas apribotų ne tik bankų teises balsuoti restruktūrizuojamų įmonių kreditorių susirinkimuose, bet ir sudaro galimybes įmonėms nemokėti paskolos palūkanų ir kitų mokėjimų. Tokia tvarka būtų naudinga tik įmonių akcininkų interesams.
Bankams restruktūrizavimo įstatymas taptų žalingas.
Todėl įmonei susidūrus su finansiniais sunkumais kreditoriai bus priversti iš karto kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.“