Meno kolekcijos tapo tikra aistra šalyje, kuri dar visai neseniai negalėjo pasigirti dideliais materialiniais turtais. 2007-ųjų spalį Ermitažas pristatė savo šiuolaikinio meno programą, kurios pradžią pažymėjo jaunų amerikiečių menininkų darbų iš Charles‘o Saatchi kolekcijos paroda. „Norėtume pasižiūrėti, kam šie žmonės leidžia savo pinigus“, - paaiškino parodos kuratorius Dmitrijus Ozerkovas.
Kovo 19 dieną Darja Žukova – Romano Abramovičiaus širdies draugė – atvėrė didžiausią Rusijoje šiuolaikinio meno parodą. Architektų išgirtame šiuolaikinės kultūros centre „Garažas“ pristatomi 47 darbai iš François Pinault, Prancūzijos prabangos prekių magnato ir „Christie‘s“ savininko, kolekcijos.
Ši paroda prancūzų milijardieriui naudinga dviem aspektais. Meno objektams vertės visada prideda jų kilmė, tačiau juos reikia aktyviai reklamuoti. F.Pinault kolekciją sudaro daugiau nei 2 tūkst. darbų, kurie nuo 2006-ųjų visuomenei pristatomi įspūdingose parodose. Naujasis jo muziejus Venecijos Punta della Dogana turėtų tapti vienu ryškiausių šiųmetinės bianalės akcentų.
Be to, F.Pinault, kartais savo kolekcijos darbus parduodantis didelio aukciono savininkas, brangina savo klientus D.Žukovą ir R.Abramovičių. Pernai gegužę jie „Christie‘s“ aukcione įsigijo Luciano Freudo paveikslą už 33,6 mln. JAV dolerių (85 mln. Lt) – rekordinė už gyvo menininko darbą paklota suma). Paroda „Garaže“ – puiki proga dar labiau sutvirtinti ryšius.
D.Žukovos ir R.Abramovičiaus vaidmuo meno rinkoje svarbus tiek materialiai, tiek simboliškai. Šalyje, kurioje 1917-aisiais užsienio menininkų darbų kolekcionavimas nutrūko ir vėl atsigavo tik prieš kelis dešimtmečius, D.Žukova įkūnija mados, filantropijos ir patronažo avangardą, kuris meno rinkai suteikia jai būdingą aurą – net jei ji pati joje ir neišleidžia didžiausių sumų. „Visi mėgavomės didesne finansine laisve prieš 18 mėnesių“, - pripažįsta D.Žukova.
Bet kiti rusai neskuba užverti piniginių. Daugelis savo kolekcijas pradeda įsigydami prekės ženklu tapusių užsienio menininkų darbus. „Kiekvienas kolekcininkas Rusijoje turi Damieną Hirstą“, - sako meno kuratorė Marija Baibakova. Ji taip pat kolekcionuoja meną kartu su savo tėvu Olegu Baibakovu, kurio verslo partneris yra turtingiausiu Rusijos žmogumi tituluojamas Michailas Prochorovas.
„Vėliau galima išaugti iki Richardo Prince‘o, A.Warholo arba R.Lichtensteino“, - ji priduria. Pernai rugsėjį „Sotheby‘s“ surengtame D.Hirsto darbų aukcione M.Baibakova už 1,1 mln. svarų sterlingų (daugiau nei 4 mln. Lt) įsigijo formaldehide užkonservuotą zebrą. Kitą savaitę savo galerijoje, įsikūrusioje buvusiame šokolado fabrike „Raudonasis spalis“, ji pristatys darbus, dėl kurių aukciono „Sotheby‘s“ klientai galės varžytis dar šį pavasarį.
D.Hirsto darbų aukciono, kuris prasidėjo tą pačią dieną, kai žlugo „Lehman Brothers“, organizatoriai už didelę sėkmę turėtų dėkoti meno kolekcininkams iš buvusių SSRS šalių. Rusijos nekilnojamojo turto magnatas Vladislavas Doroninas ir Kazachijos kalnakasybos milžinas Aleksandras Mačkevičius įsigijo darbų už 11,7 mln. svarų sterlingų (43 mln. Lt). Ukrainos plieno magnatas Viktoras Pinčukas, manoma, už didelį menininko akvariumą „Here Today, Gone Tomorrow“ nepagailėjo 2,95 mln. svarų sterlingų (11 mln. Lt). Šį ir dar šimtą D.Hirsto darbų V.Pinčukas pristatys kitą mėnesį savo meno centre Kijeve.
Per pastaruosius pusantrų metų daugumą meno rinkos pakilimų ir nuosmukių buvo galima paaiškinti pirkėjų iš buvusios SSRS dalyvavimu varžytinėse. Nors paklausa nepadoriai brangiems modernistų – tokių kaip Kazimiras Malevičius – darbams apmirė, šiuolaikiniai menininkai dėmesio stoka nesiskundžia. Niujorko galerijos „Gagosian“ direktorė Victoria Gelfand pranešė vien šį mėnesį pardavusi meno kūrinių dviems naujiems kolekcininkams iš Rusijos. Ar to užteks meno rinkai išgyventi ekonomikos ledynmetį, bus matyti.