Antradienį Vilniaus apygardos teismas spręs, ar skelbti bankrotą vienai didžiausių Vilniuje gyvenamųjų namų statytojų – įmonei „Atkirtos ranga“, kuri labiau žinoma kaip „Atkirta“.
Praėjusią savaitę, įsigaliojus teismo sprendimui, paaiškėjo dar vienos butų statytojos – bendrovės „Erama“ likimas. Ją bus bandoma gelbėti paskelbus restruktūrizaciją.
Nutarė patys skelbti bankrotą
Prašymą pradėti bankroto procedūrą į teismą nunešė patys „Atkirtos rangos“ atstovai.
Tačiau bendrovės vadovas Vladas Pyragas „Lietuvos rytui“ atsisakė paaiškinti, kodėl ši įmonė pati panoro nutraukti veiklą.
Šios įmonės kreditoriams ketinimai skelbti bankrotą tapo naujiena.
„Žinojome, kad jie turi sunkumų, bet manėme, jog išsikapstys“, – pripažino bendrovės „Vilniaus kranai“ atstovas Tomas Staškus.
Tikisi išsigelbėti
Nepaisydama artėjančio bankroto, „Atkirta“ ir toliau pardavinėja butus ir nesiruošia nutraukti šios veiklos.
„Butai priklauso kitai bendrovei. Bankrutuoja tik ta, kuri vykdė statybas. Pirkėjams nėra ko bijoti“, – aiškino telefonu atsiliepęs darbuotojas.
„Eramos“ generalinis direktorius Raimondas Babiedas „Lietuvos rytui“ paaiškino, kad įmonės pertvarka pradėta gavus pagrindinio kreditoriaus – vieno komercinių bankų sutikimą.
Įmonė tapo nemoki sustojus prekybai butais.
„Erama“, skirtingai nei daugelis kitų daug didesnių statybos bendrovių, veiklos nebuvo išskirsčiusi į kelias antrines įmones: butus ir pardavinėjo, ir statė pati.
R.Babiedas mano, kad verslininkai, kurie norėdami sumažinti riziką įkuria keletą įmonių, o susikaupus skoloms leidžia joms bankrutuoti, elgiasi nelabai sąžiningai.
Bankrotai – tyčiniai?
Pastaruoju metu dažniausiai ant bankroto ribos atsiduria beveik jokio turto neturinčios statybų bendrovės, o jų savininkės – įmonės, kurios valdo pastatytus butus, ir toliau gyvuoja.
Visai neseniai bankroto byla iškelta kitai sostinės įmonei „Vilmestos statyba“, o jos pastatytus butus pardavinėja kitos bendrovės.
„Lietuvos rytą“ konsultavę teisininkai neatmetė galimybės, kad kai kurioms įmonėms sąmoningai leidžiama bankrutuoti. Kadangi jos beveik neturi turto, grąžinti skolų statybinių medžiagų ir įvairių paslaugų tiekėjams nėra iš ko.
„Tokius įtarimus girdime dažnai, tačiau juos reikia įrodyti“, – pripažįsta bankroto administratorius Aleksandras Pipiras. Jis atlieka „Vilmestos statybos“ bankroto procedūras.
A.Pipiras mano, kad statybų bendrovės bankrutuoja greičiau, nes apmirus nekilnojamojo turto rinkai jos pirmos netenka užsakymų, turi daug darbuotojų, kuriuos reikia išlaikyti.