Antstolių kontoros darbuotojas įsistebeilija į mane: „Kokiu reikalu?“ Išgirdęs, kad atėjau į varžytynes, nustemba, žvilgteli į laikrodį ir sako: „Pradžia 11 valandą“. Žinau, liko 10 minučių.
Galiausiai man pasiūlo prisėsti prie stalo, nukrauto stirtomis vykdomųjų bylų. Per tas dešimt minučių gaunu pavartyti turto vertintojų ataskaitą apie parduodamą butą. Senos statybos dviejų kambarių butas yra Žirmūnuose. Varžytynėse jis parduodamas už 128 tūkstančius litų.
Pasirašau, kad galiu dalyvauti varžytynėse, – nesu susijęs nei su antstoliais, nei su teisėjais.
Kad turėčiau teisę varžytis dėl skolininko turto, turėjau sumokėti dalyvio įmoką – 10 procentų sumos. O tai yra beveik 13 tūkstančių litų. Tai nėra taip paprasta – bankas tokių pinigų šiandien nenori skolinti.
Prieš kelias dienas banke sužinojau, kad galiu daugiausia gauti 5000 litų trims mėnesiams, tačiau greičiausiai neatitiksiu reikalavimų.
Antstolių kontoros darbuotojas lyg ir su užuojauta paaiškina, kad daugiau niekas nesumokėjo pradinio įnašo, todėl varžytynės greičiausiai neįvyks. Luktelime penkias minutes po 11 valandos. Jau galiu eiti namo.
„Varžytynės dabar beveik niekada neįvyksta. Jeigu turite rimtų ketinimų, kitą kartą atsiveskite draugą. Tuomet dalyviai bus du ir galėsite įsigyti butą. Čia tik pirmosios šito buto varžytynės, ir jeigu neatsitiks kas nors netikėta, bus skelbiamos antrosios. Bandykite kitą kartą“, – paaiškina vyras atsisveikindamas.
Nujaučiu, jam pasirodė keista, kad aš atėjau vienas. Bet būtų dar keisčiau, jei atsivesčiau draugą ir varžytynėse nepasiūlyčiau kainos. Pirkti buto visai neketinu – tai žurnalisto eksperimentas.
Varžytynėse parduodamo būsto kaina yra 20 proc. mažesnė nei rinkos vertė. Tačiau buto Žirmūnuose vertinimas atliktas dar praėjusių metų pabaigoje. Tad kyla klausimas, ar tas butas šiandien vertas 128 tūkst. litų net ir rinkos kainomis.
Be to, iš tikrųjų perku katę maiše. Vertintojas nurodo, kad būstą įvertino tik pagal namo fasadą ir laiptinės duris, nes patekti į butą nėra galimybių. Laikoma, kad buto būklė – patenkinama. Žirmūnų gatvėje parduodamų butų kainos nekilnojamojo turto portale aruodas.lt siekia nuo 150 iki 250 tūkst. litų.
Gal kitos varžytynės bus sėkmingesnės? Parduodamas erdvus 70 kv. m ploto butas Palangoje, Vytauto gatvėje. Nekilnojamojo turto ekspertai jį įvertino apie 350 tūkst. litų, bet antrose varžytynėse pradinė jo kaina – 201 tūkst. litų. Nesusiruošiu į Palangą įvertinti šio būsto, o šykščioje vertintojo ataskaitoje parašyta vėl tas pats: į buto vidų patekti nėra galimybių, pridėtos kelios namo išorės nuotraukos. Vėl katė maiše.
Antstolių kontoros darbuotojai 10 valandą ryto puikiai nusiteikę šmaikštauja: „Jau sumokėjote įnašą? Nežinau, ar grąžinsime pinigus, dabar ir antstoliams nelengva“.
Juokiuosi, nes po pirmųjų varžytynių pinigai į sąskaitą grįžo tą pačią dieną. Į kabinetą užeina du solidžiai atrodantys vyrai.
„Gal kas norite sudalyvauti varžytynėse, nes tik vienas dalyvis sumokėjo įmoką, padėtume žmogui“, – vėl šmaikštauja kontoros darbuotojas.
„Gal ne – dėl to buto bus bėdos, klientas sako, kad skųs viską iš eilės“, – išgirstu atsakymą ir sunerimstu. Gal net neverta dalyvauti?
Paaiškėja, kad būstą pirkti iš varžytynių ne taip jau paprasta. Pirmiausia tai, kad laimi varžytynėse, dar nereiškia, jog tapsi buto šeimininku. Savininkas turi teisę iki teismo posėdžio atsiskaityti su kreditoriais ir pasilikti butą.
Sprendimą, kad varžytynės įvyko ir buvo teisėtos, priima teismas. O buto savininkas turi teisę teismui pateikti skundą, pavyzdžiui, dėl nepagrįstai mažos kainos.
„Varžytynėse ta 20 proc. mažesnė pradinė kaina, palyginti su rinkos verte, turėtų būti tarsi kompensacija už galimus nesklandumus. Dažniausiai teismas būna palankus pirkėjui, bet kartais gali nuspręsti, kad iš tikrųjų nustatyta kaina per maža“, – paaiškino antstolių kontoros darbuotojas.
Kai susiruošiu eiti pro duris, jis dar paklausia, ar lauke niekas nebuvo prie manęs priėjęs paprašyti pinigų.
„Anksčiau čia sukiodavosi keli vaikinukai. Jie žino apie varžytynes. Dalyviams pagrasina, kad ims kelti pradinę kainą, jeigu jiems nesumokėsi. Patys irgi sumoka pradinį įnašą – turi teisę dalyvauti varžytynėse, bet nieko pirkti neketina, tik nori gauti pinigų“, – tokį paaiškinimą išgirdau, bet lauke nieko nesutikau. Matyt, ir tokiems verteivoms prie antstolių kontorų šiuo metu nėra ką veikti.
Antstolių kontoroje nematyti ir grupuočių, kurios iš varžytynių perkamo turto perpardavimą buvo pavertusios savo verslu. Tuomet atsitiktiniam varžytynių dalyviui būdavo maloniai paaiškinama, kad kovoti dėl pigaus buto ar namo nėra prasmės.
Antstoliai tvirtina, kad šiuo metu varžytynės įvyksta labai retai – gal vienerios iš dešimties. Dažniausia priežastis – nėra pirkėjų. Butui iš varžytynių pirkti reikia pinigų, o ir jų nepasiskolinsi iš banko, mat sumokėti visą sumą antstoliams reikia per penkias dienas. Kitaip pirkėjas netenka nemažo užstato.
Kažin ar per tiek laiko pavyktų banke sutvarkyti paskolos ir turto įkeitimo reikalus.
Lietuvos antstolių rūmų atstovės spaudai Doros Petkauskaitės teigimu, dabar varžytynių nėra padaugėję, palyginti su ankstesniais metais. Tik išvaržomas kitoks turtas.
Anksčiau būdavo parduodama daugiau mobiliųjų telefonų, buitinės technikos, net akvariumų su žuvytėmis. Dabar tokio turto varžytynėse beveik neliko, o dominuoja sklypai, namai, butai ir automobiliai.
Būtent nekilnojamasis turtas galėtų dominti pirkėjus, tačiau varžytynėse patrauklių pasiūlymų pasitaiko labai retai.
* * *
Visa tiesa apie varžytynes
* Lietuvos antstolių rūmai viešai skelbia apie visas antstolių rengiamas varžytynes mažiausiai prieš mėnesį. Antstolių kontorose galima susipažinti su parduodamo turto vertinimu.
* Varžytynės vyksta antstolių kontorose. Norintieji jose dalyvauti privalo iki nurodytos dienos sumokėti 10 proc. parduodamo turto vertės į depozitinę antstolio sąskaitą ir parašu patvirtinti, kad jie nėra teisėjai, nedirba antstolių kontoroje ir nėra tokių asmenų giminaičiai.
* Varžytynės įvyksta, jeigu jose užsiregistruoja bent du dalyviai ir vienas jų 5 proc. pakelia pradinę parduodamo turto kainą.
* Pirmose varžytynėse pradinė parduodamo turto kaina yra 20 proc. mažesnė už nustatytą rinkos vertę. Jei pirmos varžytynės neįvyksta, antrose kaina mažinama 40 proc. rinkos vertės.
* Varžytynių nelaimėjusiam dalyviui pradinis įnašas grąžinamas per 3 dienas. Nugalėtojas privalo per penkias dienas sumokėti visą sumą už įsigytą turtą. Išimties atveju terminas gali būti pailgintas iki mėnesio. Nesumokėjus pradinis įnašas negrąžinamas. Sumokėti reikia grynaisiais. Bankas paskolos areštuotam turtui įsigyti nesuteiks.
* Praėjus ne mažiau kaip 20 dienų varžytynių aktą turi patvirtinti teismas. Iki teismo posėdžio iš varžytynių parduoto turto savininkas gali grąžinti skolą ir pasilikti turtą. Be to, jis gali apskųsti varžytynių procedūras – pavyzdžiui, dėl nustatytos pernelyg mažos turto vertės.
* Buvęs turto savininkas dešimt metų turi teisę skųsti teismo sprendimus ir bylinėtis dėl varžytynėse parduoto turto.
* Gyventojų iškeldinimas iš būsto, parduoto varžytynėse, yra pirkėjo rūpestis. Ypač didelių keblumų gali kilti, jei bute gyvena šeima su nepilnamečiais vaikais, nes vaikų teisę į būstą gina įstatymai.
* * *
Nauja skelbimų skiltis
Neseniai didžiausiuose nekilnojamojo turto portaluose aruodas.lt ir edomus.lt atsirado atskira skelbimų skiltis – „Turtas iš varžytynių“. Šiuo metu joje yra per šimtą skelbimų apie skubiai parduodamą turtą arba butus, žemės sklypus, namus Lietuvoje, kurių varžytynės netrukus bus skelbiamos.
Portalus valdančios bendrovės „Diginet LT“ projektų vadovas Artūras Bobinas tvirtino, kad ši skiltis traukia tuos, kurie ieško pigesnių būstų arba domisi išskirtinai tik varžytynėse parduodamu turtu. Skelbime iš varžytynių parduodamą turtą siūlo vienas šalies bankas. Dar su keliais bankais vyksta derybos.
„Taip mėginama padėti kreditoriams išspręsti problemas ir surasti pirkėją. Tačiau, suprantama, bankas nenori afišuotis ir viešai deklaruoti, kad jau yra priverstas nemokių klientų turtą pardavinėti iš varžytynių. Manau, kad ilgainiui toje skiltyje skelbimų tik daugės“, – aiškino A.Bobinas.
* * *
Skolos
* Per 2008 metus antstoliai išieškojo 182,1 mln. litų skolų. 49,7 mln. litų skolų grąžinta valstybės biudžetui, 132,5 mln. litų – fiziniams ir juridiniams asmenims.
* Iš viso Lietuvos antstolių kontorose buvo vykdoma 456,8 tūkst. valstybės institucijų pateiktų sprendimų dėl 945,70 mln. litų skolų ir 220,9 tūkst. privačių asmenų pateiktų sprendimų dėl 1,91 mlrd. litų skolų išieškojimo.
* Vidutinė statistinė skola šių metų pradžioje sudarė 3,79 tūkst. litų.Tačiau antstoliams pateikiama dešimtys tūkstančių vykdomųjų dokumentų, kuriais reikalaujama išieškoti mažesnes kaip 10 litų skolas. Dažniausiai tai yra nesumokėtos teismo ir pašto išlaidos.
* Nėra statistikos, kokią dalį skolininkų sudaro būsto pirkėjai.
* * *
Aukcionų bumas JAV
Būsto varžytynės dabar ypač dažnos JAV. Manoma, kad būtent dėl to pernai JAV nekilnojamojo turto rinka netgi šiek tiek ūgtelėjo. Nors įprastai parduotų namų sumažėjo 17 proc., palyginti su ankstesniais metais, iš varžytynių parduota tris kartus daugiau būstų, ir tai lėmė bendrą 7 proc. rinkos augimą.
Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, šiuo metu maždaug kas trečias būstas perkamas iš varžytynių. Pavyzdžiui, vien Kalifornijoje praėjusį gruodį iš varžytynių buvo parduota 5000 namų. O, pavyzdžiui, 2007 gruodį aukcionuose nupirkta 1500 namų. Šiuo metu 47 proc. visų būsto pirkimo sandorių Kalifornijoje įvyksta po varžytynių.
Tai reiškia, kad minios amerikiečių šiuo metu ieško galimybių už itin mažą kainą įsigyti svajonių namus. Tereikia pamatyti, kiek žmonių susirenka į skolininkų nekilnojamojo turto aukcionus. Vidutiniškai aukcionuose nuperkamų namų kaina yra 10 proc. mažesnė nei įprastai parduodamų, teigia JAV rinkos tyrimų bendrovė „Radar Logic“.