Statistikos departamento patikslintais duomenimis, metinis BVP
pernai sudarė 111,5 mlrd. litų, o ketvirtojo ketvirčio BVP to meto
kainomis siekė 28,579 mlrd. litų. Anksčiau skelbtas antrasis šio
ketvirčio BVP įvertis sudarė 28,6 mlrd. litų.
Anot statistikų, pernai ketvirtąjį ketvirtį dauguma veiklų rodė
pridėtinės vertės mažėjimą. Labiausiai ji krito kasybos ir karjerų
eksploatavimo - 24,4 proc., elektros, dujų ir vandens tiekimo -
10,3 proc. bei statybos - 10,6 proc., - įmonėse. Taip pat pridėtinė
vertė mažėjo žemės ūkio (5,2 proc.), apdirbamosios gamybos (4,8
proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (4,4 proc.), finansinio
tarpininkavimo (3,6 proc.), viešbučių ir restoranų (1,9 proc.) bei
privačių namų ūkių paslaugų (1,9 proc.) veiklose.
Teigiamą įtaką ketvirtojo ketvirčio BVP pokyčiui darė net 45
proc. bendrąją pridėtinę vertę sudarančių ekonominių veiklų, tačiau
lėtesni jų augimo tempai neatsvėrė kritimo. Pridėtinė vertė išaugo
žuvininkystės - 10 proc., švietimo paslaugų - 3,9 proc.,
nekilnojamojo turto, nuomos bei kito verslo paslaugų - 3,7 proc.,
transporto, sandėliavimo ir ryšių paslaugų - 2,5 proc., viešojo
valdymo ir gynybos paslaugų - po 2,8 proc., sveikatos priežiūros ir
socialinio darbo paslaugų - 2,1 proc., kitų komunalinių, socialinių
ir asmeninių paslaugų -2,6 proc. - veiklose.
Paskutinį metų ketvirtį 1,6 proc. sumenkusios galutinio
vartojimo išlaidos pirmą kartą po Rusijos krizės darė neigiamą
įtaką BVP pokyčiui, vertinant jį išlaidų metodu. Tokiam neigiamam
rezultatui didžiausią įtaką turėjo sumažėjusios namų ūkių (2,9
proc.) ir ne pelno institucijų, teikiančių paslaugas namų ūkiams
(13,8 proc.) galutinio vartojimo išlaidos. Valdžios sektoriaus
galutinio vartojimo išlaidos išaugo 2,9 proc.
Vis dėlto didžiausią neigiamą įtaką BVP išlaidų pokyčiui turėjo
tris ketvirčius iš eilės smukusi bendrojo pagrindinio kapitalo
formavimo apimtis. Spalio-gruodžio mėnesį išlaidos bendrajam
pagrindiniam kapitalui formuoti krito 17,9 proc., o tą lėmė dėl
statybų sulėtėjimo smarkiai sumažėjusios investicijos mašinoms,
įrenginiams ir transporto priemonėms.
Pirmą kartą per aštuonerius metus prekių ir paslaugų importas
pernai ketvirtąjį ketvirtį sumažėjo 1,1 proc., tačiau jų eksportas
išlaikė stabilų augimą ir ketvirtąjį ketvirtį išaugo 10,2 proc. Tai
lėmė patį žemiausią per pastarąjį penkmetį einamosios sąskaitos
deficito lygį - 3,8 proc. Didžiausią įtaką eksporto augimui turėjo
mineralinių produktų pardavimas.