Puikiai suprantame galimas grėsmes gamtai, bet kol mūsų asmeniškai tai neliečia, tarsi ir nėra tos problemos. Tuo įsitikinęs Vilniaus „Audi“ centro pardavimo vadovas Linas Paulauskas.
Yra tokių ekologiškų automobilių, už kuriuos net nereikia mokėti daugiau nei už paprastus.
„Tačiau ir tokios mašinos Lietuvoje neturi paklausos, nes lietuviai ko nežino, to bijo: nežinau, koks to automobilio variklis, kaip jis veiks, o gal kils problemų. Juk mano kaimynai važinėja paprastais automobiliais ir nesiskundžia“, – svarstė „Inchcape Motors“ rinkodaros ir ryšių su klientais vadovas Baltijos šalims Justas Nekrošius.
Bendrovės „Autotoja“ Ryšių su klientais ir personalo departamento vadovė Reda Aleksandravičienė tvirtina, kad ekologiškais automobiliais lietuviai gal ir nelabai domisi, bet naujos technologijos jiems – visada įdomios.
Būti draugiškam gamtai – pastaraisiais metais pagrindinis visų pasaulio automobilių gamintojų siekis, nes tai skatina žmonių susirūpinimas oro tarša, senkantys naftos ištekliai ir planetos galingųjų reikalavimas mažinti kenksmingų dujų (CO2) emisiją. Kai kurių šalių, pavyzdžiui, JAV vyriausybė automobilių koncernams, tokiems kaip „General Motors“, „Ford“ ar „Crysler“, per krizę sutiko teikti paramą tik su sąlyga, kad bus investuota į ekologiškų technologijų tobulinimą.
Dauguma naujų „Audi“ automobilių jau dabar atitinka „Euro 5“ standartą. Kiekvieno naujo modelio degalų sąnaudos sumažinamos 15-20 proc., drauge išsaugant variklio galią ir važiavimo dinamiškumą.
„Toyota“ iki 2020 metų siekia sumažinti CO2 emisiją iki 0. Dėl to buvo sukurtas hibridinis automobilis. Bendrovė nori, kad žmogus liktų mobilus, bet kartu ir taupytų energiją. Kadangi „Toyota Prius“ hibridinis automobilis pateisino lūkesčius, ši technologija įdiegta ir į prabangius automobilius „Lexus“.
Nors sveikas gyvenimo būdas tampa vis madingesnis, ekologiškos technologijos nepinga. Ekonomika paprasta: investicijos į tokių automobilių kūrimą yra itin didelės, tačiau mašinos dar ne tokios populiarios, kad pigtų labai staigiai.
Palyginimui: „Lexus RX350“ su paprastu varikliu ir standartine įranga kainuoja apie 170 tūkst. litų, o hibridinis „Lexus RX400h“ – beveik 200 tūkst. litų.
Bet nerašyta taisyklė – kad ekologiški automobiliai sunaudoja mažiau degalų.
Čia panašiai kaip su benzininiu ir dyzeliniu varikliu. Dyzelinis brangesnis, bet daug nuvažiuojantiems vairuotojams jis atsiperka.
„Paprastai šnekant, ateina žmogus, kuriam rūpi ekologija ir kuris daug važinėja.
Pirkdamas ekologišką automobilį jis vienu šūviu nušauna du zuikius: važinėja taupiai ir ekologiškai.
Bet jei svarbu tik sutaupyti, reikia skaičiuoti – už ekologiją sumokėti pinigai tikrai nesugrįš, jei važinėsite nedaug“, – suskaičiavo J.Nekrošius.
„Inchcape Motors“ siūlomų automobilių gamoje buvo vienintelis bioetanoliu varomas „Ford Focus“, už kurį nereikėjo mokėti daugiau nei už paprastą tokios pat markės automobilį, bet salone jis užsistovėjo gana ilgai.
Kitas dalykas, dėl kurio lietuviai neskuba pirkti ekologiškų automobilių, – Lietuvos įstatymai. Jie neskatina rūpintis gamta.
Kol nėra mokesčių apribojimų, reguliuojančių CO2 išmetimą ir kitų ekologinių standartų paisymą, lietuviai rinksis senas, dažnai techniškai nesutvarkytas mašinas.
Ironiška, bet sportiški ir itin galingi šiuolaikiniai varikliai būna gerokai švaresni už daugumą mūsų keliais riedančių automobilių variklių.
Tik pabandykite įsivaizduoti, kaip orą teršia, pavyzdžiui, kokių 17 metų senumo mašina, kurių pilna mūsų keliuose. „Kažin, ar matavimo skalė apskritai tokią taršą matuoja. Kvėpuotume grynesniu oru, jei tai būtų reguliuojama“, – sako J.Nekrošius.
Amerikoje ir daug kur Europoje vyriausybės pirkti ekologiškus automobilius skatina ne tik taikydamos mokesčių lengvatas, bet ir tokių automobilių savininkams mokėdamos premijas. Todėl vairuotojams apsimoka įsigyti ekologišką automobilį, nes, pavyzdžiui, Stokholmo centre mašiną galės statyti nemokamai.
Tuo tarpu lietuviams į tai – nusispjauti. „Inchcape Motors“ Lietuvoje atliko apklausą ir nustatė, kad renkantis automobilį lietuviams ekologija mažiausiai rūpi. Dauguma vairuotojų net nesupranta, ką tai reiškia.
* * *
Iš pirmų lūpų
Giedrius Masalskis, renginių organizatorius, verslininkas
„Nebuvo nė vieno, kuris sakytų, kad padariau nesąmonę pasirinkdamas „Toyota Prius“. Tik dauguma net nesupranta, kas tai yra. Klausia: ar sunku važiuoti tokia mašina? Nėra informacijos ir niekas nežino, kad tai paprasta mašina, spaudi greičio pedalą ir važiuoji. Kodėl rinkausi hibridą, o ne kitokią ekologiško automobilio alternatyvą? Dėl praktiškumo. Mašinos man reikia čia ir dabar. Kalbant apie bioetanoliu varomus automobilius, yra degalinių problema. Mašinų su vandeniliniais varikliais Lietuvoje dar nėra. Vien elektra varomi automobiliai dar ne visai ištobulinti.
Nemanau, kad tai, kuo važinėju, yra idealu, bet kol kas tai – kompromisinis variantas. Bet tikrai ties tuo nesustosiu – ateityje galvosiu vien apie elektra varomą mašiną arba apie turinčią vandenilinį variklį.“
* * *
Draugiškiausi gamtai automobiliai
* Hibridiniai automobiliai, varomi elektra ir degalais. Kol greitis nedidelis, galima naudoti elektros bateriją. Kai važiuojama greičiau, deginamas benzinas. Populiariausius hibridus gamina „Toyota“, „Lexus“, „Ford“.
* Bioetanoliu (iš rapsų ar cukranendrių pagamintais ekologiškais degalais) varomi automobiliai. Pastaruoju metu itin populiarūs Skandinavijoje. Pirkti tokius automobilius švedus skatina ir vyriausybė, smarkiai mažinanti mokesčius. Apie 20 proc. Švedijoje parduodamų „Ford Focus“ yra varomi bioetanoliu. Lietuvoje kol kas yra vienintelė bioetanoliu prekiaujanti degalinė „Statoil“ Vilniuje.
* Vandeniliu varomi automobiliai populiarūs Japonijoje. Vandenilio varikliai montuojami į, pavyzdžiui, „Mazda RX8“, „Mazda 5“.
* „Stop/start“ funkcija – kol kas populiariausia ekologiško automobilio technologija. Ją pristato vis daugiau gamintojų (mašiną su tokia technologija šiemet pristatys net „Land Rover“). Tai funkcija, mažinanti ir degalų sąnaudas, ir CO2 emisiją. Kai automobilis sustoja, pavyzdžiui, prie šviesoforo, variklis išsijungia. Spustelėjus akceleratoriaus pedalą, variklis vėl pradeda veikti.
* Europoje populiarėja ir „Ford“ siūlomi „ECOnetic“ modeliai. Tai automobiliai, dėl ypatingų dyzelinių variklių ir juose esančių filtrų, pažemintos pakabos, mažinančios oro pasipriešinimą, pasižymintys mažomis degalų sąnaudomis ir maža CO2 emisija.
* * *
Į miestus įsileidžia tik švarias mašinas
Jolita VENCKUTĖ
Specialiai LR, Berlynas
Kai paklausiau, kodėl Anna atrodo tokia susirūpinusi, ji pratrūko: „Kaip gaila, kad mano „Volvo“ pagamintas 2002 metais – kodėl jis negalėtų būti pora metų senesnis!“ Keistuolė – kas gi nori, kad jo automobilis būtų senesnis?
Pasirodo, Vokietijoje tokių žmonių dabar daug. Mat vyriausybė pažadėjo mokėti po 2,5 tūkstančio eurų visiems, išvežusiems į sąvartyną naudotus automobilius, tačiau jie turi būti mažiausiai 9 metų. Kita sąlyga – kad būtų nupirktas naujas automobilis.
„Turėčiau senesnį automobilį, galėčiau pasikeisti į naują – tik klausimas, ar jį įpirkčiau net ir su ta vyriausybės premija?“ – susimąstė Anna.
Ir papasakojo apie kryžiaus kelius dėl savo „Volvo,“ kuris teršia Berlyno orą kaip koks anglimis kūrenamas garvežys.
Jeigu nepasikeis taršos lipduko į žalią, kitais metais Anna apskritai nebegalės važinėti po miestą.
Jau kuris laikas ant Vokietijoje važinėjančių automobilių stiklo klijuojamas raudonas, geltonas arba žalias lipdukas – bilietas į vadinamąsias miestų aplinkos apsaugos zonas.
Didžiuosiuose Vokietijos miestuose, tokiuose kaip Berlynas, Miunchenas, Frankfurtas, Hanoveris, be lipduko – nė iš vietos. Arba sumokėsite 40 eurų (138 litų) baudą.
Iki 2010 metų 20 Vokietijos miestų, dažniausiai – jų centruose, bus nustatytos aplinkos apsaugos zonos.
Šviesoforo spalvų lipdukai atitinka skirtingas taršos klases pagal visoje Europoje galiojančią sistemą.
Važinėjantiems su žalios spalvos lipdukais nėra ko nerimauti, jog jų automobilis teršia aplinką, – tokie automobiliai, atitinkantys ketvirtąją taršos klasę („Euro 4“), yra patys švariausi.
Geltonais lipdukais žymimi trečios („Euro 3“) taršos klasės automobiliai, raudona spalva žymi antrąją taršos klasę („Euro 2“).
Pirmosios („Euro 1“) taršos klasės automobiliams dyzeliniais varikliais ir benzininiams automobiliams be katalizatoriaus lipdukai neišduodami.
Kokios spalvos lipdukas galioja miesto centre, parodo prie įvažiavimo pastatytas kelio ženklas. Reikalavimas turėti lipdukus taikomas ir užsieniečiams, taigi ir Lietuvoje įregistruotoms kelių transporto priemonėms, kuriomis pageidaujama įvažiuoti į konkretaus Vokietijos miesto aplinkos apsaugos zoną.
Jeigu planuojate keliauti į Vokietiją, tačiau į aplinkos apsaugos zoną nevažiuosite, lipduko įsigyti nereikia.
Vokiečiai lipdukus gauna automobilių servise, parodę automobilio techninį pasą, kuriame įrašytas skaičius, pagal kurį galima nustatyti automobilio taršos normą.
Ką daryti, jeigu automobilis nebeatitinka aplinkosaugos normų? Išmesti į sąvartyną ir pirkti naują? O gal galima jį patobulinti? Žinoma.
Vokiečiai automobilių servisuose siūlo įmontuoti ne tik katalizatorius, bet ir specialius kietųjų dalelių filtrus – ne tik benzininiams, bet ir dyzeliniams automobiliams.
Tai trunka apie valandą.
Įmontuoti galima uždaruosius filtrus, kurie sulaiko apie 95 proc. visų kietųjų dalelių. Atvirieji filtrai sulaiko apie 50-70 proc. kietųjų dalelių ir naudojami dyzeliniams automobiliams pagerinti.
Įmontuoti filtrą kainuoja vidutiniškai 700 eurų (2415 litų).