Pirmąjį šių metų pusmetį bedarbių pašalpoms išleista kur kas daugiau nei
planuota, todėl, pasak „Sodros“ vadovo Mindaugo Mikailos, nebebus iš ko
mokėti pašalpų, o iki metų pabaigos „Sodros“ deficitas gali išaugti iki 1,5
mlrd. litų.
Darbo birža bedarbio pašalpoms iš šiemet skirtų 160,2 mln. litų per
pirmąjį ketvirtį išmokėjo 83,2 mln. litų - 52 proc. visiems metams skirtų
lėšų. Numatoma, jog didėjant nedarbui pašalpoms šiemet dar reikės 160 mln.
litų.
M.Mikaila trečiadienį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje
minėjo kiek kitus skaičius - anot jo, bedarbio pašalpoms „Sodra“ per pirmąjį
ketvirtį jau išleido 96 mln. litų - trečdaliu daugiau nei planuota (62,5
mln. litų).
Skirtumą, anot „Sodros“ vadovo, ji dengia iš bankų skolintais pinigais.
M.Mikaila taip pat teigė, jog „Sodros“ biudžeto surinkimas nuo plano
atsilieka 92 mln. litų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo rinkos ir lygių galimybių
skyriaus vedėjo pavaduotojas Antanas Pimpė aiškino, kad ministerija yra
numačiusi dar 50 mln. litų bedarbio pašalpoms, o papildomus 30 mln. litų
tikisi sutaupyti.
Darbo biržos veiklai 2009 metais iš viso skirta 534 mln. litų Lietuvos ir
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Iš šių pinigų mokamos nedarbo
socialinio draudimo pašalpos, vykdomos įvairios nedarbo mažinimo ir užimtumo
skatinimo priemonės.
Parlamentarų manymu, pernelyg daug lėšų kreipiama į, jų manymu, visiškai
neefektyvius darbo netekusių žmonių kvalifikacijos kėlimo projektus.
Antai SRDK narė konservatorė Vincė Vaidevutė Margevičienė pasakojo
sulaukusi kreipimosi moters, kuriai panorus įsidarbinti sanitare, darbo
biržoje buvo pasiūlyta baigti anglų kalbos ir kompiuterinio raštingumo
kursus.
„Kursai, mokymai, permokymai - visa tai tėra žaidimai“, - V.Margevičienei
pritarė komiteto narys „darbietis“ Mečislovas Zasčiurinskas.
Komiteto pirmininko pavaduotojo liberalcentristo Artūro Meliano teigimu,
įvairių mokymų ir perkvalifikavimų reikia atsisakyti, nes problema esą - ne
žema darbuotojų kvalifikacija, bet darbo vietų nebuvimas.
„Reikia iš esmės keisti užimtumo politiką, remti darbdavius ir stengtis
išsaugoti esamas vietas“, - tvirtino liberalcentristas ir pridūrė, kad su
ilgalaikiais bedarbiais šiuo metu dirbti išvis nereikia.
A.Pimpės teigimu, šiuo metu rengiami teisės aktų projektai, numatantys
įvairias padėtį darbo rinkoje pagerinsiančias priemones. Jie Vyriausybę
pasiekti galėtų jau kitą savaitę.
Šiemet teritorinėse darbo biržose per mėnesį vidutiniškai registruojama
apie 41,6 tūkst. ieškančių darbo asmenų - dvigubai daugiau nei pernai. Kovo
27 dieną Lietuvoje buvo užregistruota 200,6 tūkst. darbo ieškančių asmenų,
iš kurių 172,6 tūkst. turėjo bedarbio statusą.