Lietuviai Velykų valgiams skirs vidutiniškai 190 litų, tuo tarpu latviai – 165, o estai – 122 litus. Tai parodė prekybos tinklo „Maxima“ užsakymu trijose Baltijos valstybėse atliktas tyrimas.
„Kalėdos ir Velykos švenčiamos skirtingai.
Daugiau nei 70 procentų tautiečių ketina Velykoms išleisti mažiau, palyginti su 2008-ųjų Kalėdomis“, – sakė bendrovės „Maxima LT“ Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Saulius Jonaitis.
Griežčiau planuoja išlaidas
Daugelis apklausoje dalyvavusių žmonių tvirtino, kad išaugusios produktų ir paslaugų kainos turės įtakos jų ir jų artimųjų Velykoms.
„Palyginti su Kalėdomis, dabar lietuviai kur kas griežčiau planuoja savo išlaidas. Tokių, kurie nežinotų, kiek išleis per Velykas, beveik nebuvo. Tuo tarpu per Kalėdas 3 trys iš dešimties į šį klausimą atsakymo nežinojo“, – lygino S.Jonaitis.
Atsakymo į klausimą, kiek išleis Velykų šventei, negalėjo pateikti vos 1 procentas lietuvių.
Latviams ir estams atsakyti buvo sudėtingiau – sumos nurodyti negalėjo po 7 proc. apklaustųjų iš abiejų šalių.
Kiaušinių nusiperka iš anksto
Per Kalėdas lietuviai šventiniam stalui įsigyja įmantresnių, kasdien neįperkamų produktų.
Velykų vaišėms pirkėjai renkasi paprastus, tradicinius produktus.
Velykų simbolio – kiaušinių – šventinę savaitę „Maxima“ tinkle įprastai parduodama vos 26 proc. daugiau nei kitu metu.
Bet prekyba kiaušiniais smarkiai, kartais net iki 8 kartų, išauga dar gerokai iki Velykų – tuomet tradiciškai rengiamos nuolaidų akcijos.
Tiesa, pasibaigus šventėms kurį laiką pirkėjai į prekių krepšelius kiaušinių nededa.
Net 4,5 karto Velykų savaitę išauga prekyba progine atributika, 3,5 karto – actu, garstyčiomis, krienais, 2 kartus – vynu, žaislais. Margarino ir majonezo parduodama 98 proc. daugiau.
Populiaresnis tampa ir košerinis maistas – tokių produktų perkama 83 proc. daugiau.
Per Velykas daugiau parduodama ir knygų bei kitų spaudos leidinių – 36 procentais.
Šįmet atlikto tyrimo duomenimis, prekybos centruose 70 proc. respondentų ketina įsigyti kiaušinių dažų, o 39 procentai ieškos kitų kiaušinių puošybos priemonių – pavyzdžiui, lipdukų.
Švęs artimųjų būryje
Tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų Velykas ketina sutikti namuose su šeima (63 proc.) arba pas gimines (54 proc.).
Tik trečdalis apklaustųjų nusiteikę per šventes susitikti su draugais.
Namuose švęsti Velykas labiau linkę vyresni (35-54 metų), mažesnes pajamas gaunantys (iki 1200 litų vienam šeimos nariui) respondentai, pas gimines vyks jaunesni (25-34 metų), didesnes pajamas gaunantys (1200 litų ir daugiau) Vilniaus ir Panevėžio gyventojai.
Lietuviai pasirodė esantys ir kur kas religingesni nei kaimynai: tradiciškai per šventes į bažnyčią keliauja 6 iš dešimties lietuvių, tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje atitinkamai 46 proc. ir 26 procentai.
„Maxima“ tyrime, kuris buvo atliktas vasario pabaigoje, dalyvavo 25-54 metų dirbantys Lietuvos gyventojai. Iš viso apklausta 831 gyventojas – 70 proc. moterų ir 30 proc. vyrų.