Estijos ir Lietuvos BVP smuks dešimtadaliu.
Įprasta reakcija būtų valiutos devalvacija arba finansinė injekcija. Tačiau su euru susietos Baltijos valstybių valiutos kartu yra ir nacionalinio pasididžiavimo reikalas. Be to, šalyse dauguma privačių paskolų išduota eurais, tad nacionalinės valiutos nuvertėjimas atgręžtų žmonių veidus į skurdą. Vietoje to, verslas ir valdžia mažina atlyginimus, kad atpigtų darbo jėga ir šalys atgautų konkurencingumą.
Finansinė injekcija taip pat yra apgaulingas reikalas. Klestėjimo metu rinkdama perteklinį biudžetą Estija prikimšo finansinę pagalvę ir susikūrė manevro laisvę. Tačiau netgi tai neleidžia pamiršti, kad Talinas gali rizikuoti vos 3 proc. BVP dydžio deficitu, nes kitaip pažeis taisykles ir negalės prisijungti prie euro zonos.
Kuo greičiau įsivesti eurą siekia visos trys Baltijos šalys.
Tačiau euro zonos taisyklės yra griežtos ir neaplenkiamos: svarbiausia ne A.Brazauską suerzinusios dešimtosios procento dalys, o patikimumas. Senbuviai nenori, kad nauji zonos nariai į klubą būtų „įnešti ant neštuvų“.
Ekonomikos susitraukia, todėl įgyvendinti reikalavimus tampa vis sunkiau - ypač deficito. Naujoji Latvijos vyriausybė derasi su TVF dėl 5 proc. lubų - praėjusį mėnesį Rygos nepasiekė 200 mln. eurų suma.
Vyriausybės gali guosti tai, kad Baltijos regionui netrūksta išorinės paramos. Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas šią savaitę sutiko padėti Latvijos „Parex“ bankui. TVF turi dar daugiau pagalbai skirtų pinigų. Bet senoji Europa negali įsivaizduoti, kaip naujokai sureguliuos savo ekonomikas.
Po prisijungimo prie Europos Sąjungos Baltijos šalys reformų ėmėsi perdėm atsainiai, todėl dabar jos stengiasi susigrąžinti prabėgusį laiką.
Nors ir pavėluotai, bet progresas matyti. Infliacija ir einamosios sąskaitos deficitas mąžta. Latvija nusitaikė į valstybines įmones, kuriose pradėjo ardyti gerai pelningų postų tinklą.
Bet pavėluotos reformos, pavyzdžiui, Estijoje - savivaldos, vis dar tęsiasi ir sekina valstybes. Palyginti su skolose paskendusia ir politiškai susiskaldžiusia Vengrija, Baltijos šalys atrodo neprastai.
Nė vienos iš trijų negali stipriai pažeisti tarptautinės finansų rinkos. Jų akcijos, obligacijos ir valiutos nėra paplitusios biržose. Didžioji dalis jų užsienio skolos per vietinius bankus yra susieta su motininiais bankais Švedijoje.
Britų žurnalistai pastebi, kad paskolų portfelį išpūtė statybų sektorius ir nekilnojamojo turto verslas. Kiti sektoriai paskolų nepavertė tvirtais raumenimis. Kol Skandinavijos bankai rūpinsis savo investicijomis kitapus Baltijos, tol Lietuva, Latvija ir Estija ramiai plūduriuos paviršiuje.
Traukiantis ekonomikai, pratrūko visuomenės protestai. Dauguma jų buvo ramūs, nors Latvijoje ir Lietuvoje žmonės sukėlė riaušes. Estijos politika dabar atrodo solidžiausiai - jos koalicinės vyriausybės sprendimai sulaukia palankumo.
Naujasis Latvijos ministrų kabinetas gyvuoja vos mėnesį, bet Vyriausybėje nebeliko kelių nekompetentingų veikėjų.
Lietuvos laukia prezidento rinkimai. Jų favorite laikoma eurokomisarė Dalia Grybauskaitė. Ji greitai turės progą išbandyti savo žinias ir įgūdžius, nes po rinkimų Lietuvai gali prireikti TVF pagalbos.