Auksas sunkmečiu – ne panacėja

„Versus“ kalbinti investavimo specialistai vieningai sutaria: visais laikais apdairu didinti savo aukso luitų svorį renkantis ilgalaikio investavimo strategiją. Tačiau tikintis uždirbti iš šio metalo šiemet galima ir nusivilti.

JAV doleris gali pigti – bet gali brangti, akcijų rinka dar gali stagnuoti – bet gali ir pradėti atsigauti. Tai aplinkybės, nuo kurių labiausiai priklausys aukso kaina šiemet. Neprotinga beatodairiškai tikėtis šios žaliavos brangimo, kai yra ženklų, jog gali būti ir priešingai, perspėja analitikai.

„Aukso ir kitų tauriųjų metalų perspektyvos 2009 metais neblizga“, – priešingą nuomonę vyraujančioms nuotaikoms pareiškė AB bankas „Finasta“. Jo finansų analitikas Tadas Povilauskas nurodo pirmąją tokios prognozės prielaidą: auksui palankiausi infliaciniai laikotarpiai, per kuriuos jis tampa vertės išsaugojimo priemone. Tačiau prognozuojama, kad artimiausiu metu vyraus priešingas – defliacinis ekonomikos tarpsnis, kurį istoriškai aukso kaina išgyvena sunkiai.

Antroji prielaida – galimas JAV dolerio sustiprėjimas kitų valiutų atžvilgiu. Pašnekovo vertinimu, JAV ekonomika turėtų atsigauti greičiau nei Europos ir dolerių paklausa bus gana didelė. „Koreliacija tarp aukso ir dolerio bei euro santykio stipri, todėl bet kuriems investuotojams, nusprendusiems įsigyti aukso, reikėtų turėti savo nuomonę, kokios dolerio perspektyvos artimiausiu metu“, – nurodo Povilauskas.

Jis atkreipia dėmesį į trečiąją prielaidą – auksas yra bene vienintelis investicinis aktyvas, nepraradęs vertės per praėjusius metus, todėl nemažai didžiausių rinkos dalyvių, ypač apribotos rizikos fondai (angl. hedge funds), kuriems trūksta likvidžių lėšų, gali pradėti pardavinėti turimus didžiulius aukso išteklius ir tai gali būti rimtu veiksniu pristabdant aukso kainas.

Be to, daugiau nei pusė aukso sunaudojama juvelyrikoje, o šiais metais tokiose daugiausia papuošalų perkančiose valstybėse kaip Indija ar Kinija paklausa brangenybėms turėtų mažėti, nes žmonėms liks mažiau laisvų lėšų pirkiniams, kurie nėra būtini pragyvenimui.

Povilauskas apibendrina, kad aukso, kaip investicijos populiarumas nulemtas jo stabilumo – visas per žmonijos istoriją iškastas auksas niekur nėra pradingęs, jis turi aiškią materialią formą. „Sukurtas aukso mitas, pagrįstas visuotiniu tikėjimu, jog auksas yra vienas stabiliausių aktyvų, padėjo, padeda ir padės jam būti patrauklia investicine priemone“, – sako pašnekovas.

Tačiau aukso dalį investicijų portfeliuose jis pataria didinti tik esant ilgalaikio investavimo strategijai, kai siekiama prisiimti mažesnę nei vidutinę riziką, o reikalaujama investavimo grąža nėra didelė. Taip pat auksas tinkamas diversifikuoti investicijų portfelį, nes jis mažai koreliuoja su kitomis investavimo priemonėmis. Tarkime, koreliacija tarp nuosavybės vertybinių popierių ir aukso labai maža, o kartais net pereinanti į neigiamą reikšmę – todėl pakete turint pakankamai aukso, galima bent iš dalies apsidrausti nuo netikėto portfelio vertės svyravimo. Aukso panorę pirkėjai gali rinktis ir standartinius aukso luitus, kurių kaina siekia beveik milijoną litų, ir kitą dabar sparčiai populiarėjantį investavimo būdą – investicijas aukso fonduose, kurių grąža susijusi su pasaulinėmis aukso kainomis.

„Tačiau yra ir stabilesnių nei auksas investicinių priemonių: tai pinigų rinkos priemonės, tokios kaip indėliai ar valstybinės obligacijos, iždo vekseliai, kurių kainos mažai svyruoja, o jų saugumas – labai aukštas“, – investuotojams primena analitikas.

Tokiai nuomonei pritaria ir Arvydas Kregždė, Lietuvos banko (LB) rinkos operacijų departamento direktorius, vadovaujantis Lietuvos užsienio atsargas, tarp jų ir auksą, investuojančiai komandai.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl lito susiejimo su euru, LB specialistai linkę rinktis investicijas į litais arba eurais denominuotus produktus, taip siekdami išvengti valiutos kurso rizikos. „Pačios stabiliausios investicijos – trumpalaikiai iždo vekseliai, trumpalaikės vyriausybių obligacijos“, – vardija jis.

Auksą Kregždė apibūdina kaip gana rizikingą investiciją: aukso kaina kvotuojama doleriais, ji nuolat svyruoja maždaug 15%.

„2009 metais prognozuojama globalaus ekonomikos atsigavimo pradžia, tad galima tikėtis ir žaliavų, taip pat ir aukso kainų kilimo. Tačiau sparčiai atsigaunant akcijų rinkai, investuotojai vėl gali mestis ten ir tai būtų aukso pigimo prielaida“, – vien per metus galinčias pasitvirtinti dvejones vardija LB atstovas. – Auksas – patraukli priemonė investuoti lėšas, jeigu kalbame apie ilgą laikotarpį. Tačiau trumpalaikių investicijų strategijai, kurią vykdome mes, tai gana rizikinga priemonė“.

„Daug centrinių bankų vis pamažina savo aukso atsargų dalį – jo vertė svyruoja, todėl ieškoma stabilesnių, patikimesnių investavimo produktų. Tačiau mūsų aukso reikšmė – daugiau istorinė, jis atkeliavęs dar iš tarpukario laikų“, – sako Kregždė.

Jis informuoja, kad Lietuva neketina nei didinti, nei mažinti aukso dalies savo užsienio atsargų pakete. 5,8 tonos aukso atsargų piniginė išraišką – 453 mln. Lt, o tai sudaro 3,1% visų Lietuvos užsienio atsargų (iš viso 14,382 mlrd. Lt).

Aukso sėkmės metai

Nominali aukso vertė pradėjo stipriai augti nuo 2001 metų, prieš tai išgyvenusi visą nuosmukio dešimtmetį. Pastaruosius trejus metus aukso vertė (JAV doleriais) kito taip: 2006 m. padidėjo 23%, 2007 m. – 30%, 2008 m. – 5%. Išreiškus litais, aukso kainos pokytis būtų kuklesnis: 2006 m. auksas pabrango 10%, 2007 m. – 18%, 2008 m. – 11%.

Palyginti su daug rizikingesne investicijų priemone – akcijomis, auksas jas gerokai aplenkė. Pavyzdžiui, Lietuvos OMX Vilniaus akcijų biržos indeksas 2006 m. kilo 9,8%, 2007 m. – 4,4%, o 2008 m. smuko net 65%.

Lietuvos aukso istorija

1940 metų vasarą, sovietų aneksijos išvakarėse, Lietuvos bankas (LB) užsienyje saugojo 9 593,4 kg aukso: Anglijos banke – 2 946,9 kg, Prancūzijos banke – 2 246,5 kg, Švedijos banke – 1 274,4 kg, Tarptautinių atsiskaitymų banke (TAB) Šveicarijoje – 632 kg ir JAV Federalinėje rezervų sistemoje – 2 493,6 kg.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, Prancūzija 1992 metų vasario 14 dieną grąžino visą auksą. Jis buvo atiduotas prieškario aukso luitais ir neatitiko dabartinės rinkos tarptautinio standarto (luito svorio, grynumo), todėl buvo perlydytas. Tada istorinis Lietuvos auksas buvo investuotas ir pasibaigus sandoriui perduotas saugoti į Anglijos banką.

Didžioji Britanija visą auksą Lietuvai grąžino 1992 metų kovo 31 dieną.

1940 metais TAB dėl nuostolių, patirtų užšaldžius jo sąskaitą LB, 62,2 kg tauriojo metalo debetavo LB aukso sąskaitoje. Likęs auksas – 569,8 kg – buvo atgautas 1992 metų birželio 14 dieną ir buvo perrašytas į Lietuvos banko aukso sąskaitas Anglijos banke.

Visas JAV Federalinėje rezervų sistemoje saugotas auksas po Antrojo pasaulinio karo buvo panaudotas nepriklausomos Lietuvos diplomatinės tarnybos emigracijoje veiklai finansuoti. Švedijos vyriausybės išsaugotą auksą buvo nutarta parduoti – 1992 metų liepos 6 dieną Švedijos vyriausybė Lietuvai už jį sumokėjo 21,1 mln. Vokietijos markių.

Šiuo metu Lietuvos bankas turi 5,8 tonos aukso. Jis saugomas Anglijos banke, o esant palankioms rinkos sąlygoms – investuojamas.

Šaltinis: www.kropas.lt