“Sodra” jau areštavo įmonės sąskaitą. Jei abi įmonės bankrutuotų, į Kalvarijos gimnaziją mokytis negalėtų atvykti 200, į Sangrūdos mokyklą - 100, į Jungėnų - apie 50 moksleivių.
“Kiekvieną dieną veždami mokiniais nuvažiuojame apie 500 kilometrų.
Kasdien degalams reikia 700 litų”, - lrytas.lt sakė R.Grinevičius.
Degalų tiekėjai įmonę jau padavė į teismą
Pagal pavėžėjimo organizavimo ir išlaidų kompensavimo nustatytą tvarką
savivaldybė į bendrovės sąskaitą pinigus turi pervesti iki kiekvieno mėnesio 20 dienos.
Tačiau „Autoridas“ ir „Marbeta“ už atliktas paslaugas negavo nė cento nei vasarį, nei kovą.
„Savivaldybė mums skolinga apie 80 tūkst. litų. Mūsų įmonės dėl
skolų atsidūrė ties žlugimo riba. Degalų tiekėjai „Autoridą“ dėl 4 tūkst. litų
skolos padavė į teismą. Važiavau ir tariausi su jais, aiškinau, jog tokia situacija
susidarė ne dėl įmonės kaltės. Atrodo, tiekėjai viską suprato, gal geranoriškai
atidės skolos išieškojimą“, - vylėsi R.Grinevičius.
Tačiau tai ne vienintelis verslininko galvos skausmas.
“Sodra” areštavo įmonės sąskaitą
„Sodra“ jau areštavo įmonės sąskaitą, nes „Autoridas“ jai skolingas beveik 6
tūkstančius litų. Mokesčių inspekcijai bendrovė nesumokėjo maždaug 4-5 tūkst. litų
pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Į Kalvarijos savivaldybės biudžetą neįplaukė bemaž 3 tūkst. litų
gyventojų pajamų mokesčio.
„Mano darbuotojai nuo kovo mėnesio negauna algų. Negaliu žmonėms į
akis pasižiūrėti - per Velykas jie liko be pinigų”, - guodėsi R.Grinevičius.
Verslininkas nebežino, ko imtis: “Ir gražiuoju, ir piktuoju su savivaldybe kalbėjau, derėjausi, graudžius raštus rašiau. Prašiau, kad nors kiek pinigų
pervestų palaikyti įmonės gyvastį, jog bent mokesčius ir kelis litus darbuotojams
galėčiau sumokėti. Aš į Kalvarijos savivaldybę einu beveik kasdien. Nespėju nė „labas
rytas“ pasakyti, man iš karto: „Pinigų nėra“. Tai kur jie?“
R.Gurevičius teigė, jog nuo visiško žlugimo įmonę kol kas apsaugo keleivių
vežimas: „Už tai, ką surenkame maršrutuose, perkame degalus. Daugiau
niekam neužtenka tų pinigų. Savo sąskaita gelbėjame savivaldybę“.
“Jei bankrutuotume, duotume savivaldybę į teismą dėl verslo sužlugdymo,
nors iki šių metų sausio su mumis atsiskaitydavo normaliai. Šiandien pasiskambinau į Alytaus, Prienų ir Vilkaviškio savivaldybes, teiravausi, ar laiku atsiskaitoma su moksleivių vežėjais.
Pasirodo, tuose miestuose jokių problemų nėra“, - kalbėjo verslininkas.
Ministerijų valdininkai stebisi
R.Grinevičius sakė, jog Kalvarijos savivaldybės valdininkai jo
nesikviečia ir apie apmokėjimo už paslaugas perspektyvas nekalba,
todėl marijampolietis pats ėmėsi iniciatyvos atgauti teisėtus pinigus.
Marijampolietis savo bėdas išdėstė Švietimo ir mokslo bei Finansų ministerijų
atstovams. Pastarieji tikino, jog R.Grinevičius yra pirmasis, į juos kreipęsis
moksleivių vežėjas, besiskundžiantis dėl atsiskaitymo, ir žadėjo
pasidomėti šia problema.
Kalvarijos savivaldybės biudžete moksleivių pavėžėjimui yra numatyta 320
tūkst. litų.
Pasiskolino iš mokinio krepšelio
„Tie tūkstančiai yra tik popieriuje, o natūroje – nėra, - aiškino
Kalvarijos savivaldybės Finansų ir biudžeto planavimo skyriaus vedėja
Laima Trečiokienė. - Sunki finansinė padėtis - nesurenkame gyventojų pajamų,
žemės bei turto mokesčių, turime grąžinti permokas. Mūsų savivaldybė maža, todėl tiek
pinigų neįplaukia“.
Nežinia, ar atkakliai pinigų reikalaujantis R.Grinevičius, ar skambutis
iš aukštesnių instancijų paveikė valdininkus, tačiau šiandien
savivaldybė į moksleivius pavėžėjančių įmonių sąskaitą pagaliau pervedė 70
tūkstančių litų.
„Gesinome gaisrą, - apie iš mirties taško pajudėjusią problemą kalbėjo
L.Trečiokienė. - Pasikonsultavę, ar nepažeisime įstatymų, 70 tūkst. Lt
pasiskolinome iš moksleivio krepšelio. Skolinomės su sąlyga, jog per mėnesį grąžinsime“.
Kas bus po mėnesio, nesiryžo prognozuoti nei vaikus į mokyklą vežantis verslininkas, nei
valdininkai.