Iš viso posėdyje ketinama panaikinti 61 vieną įvairų suvaržymą
- panaikinti prievolę įmonėms pakartotinai teikti dokumentus,
kuriuos jau turi kitos valdžios institucijos, sutrumpinti įstatinio
kapitalo registravimo laiką, palengvinti investicijų sąlygas,
sutrumpinti ir supaprastinti viešųjų pirkimų procedūras ir kita.
Konkurencijos tarybai ketinama nurodyti, kad ji neužsiimtų
biurokratija, o daugiau dėmesio skirtų rinkos reguliavimo
klausimams.
„Norėtume, kad verslas pradėtų gyventi Lietuvoje atogrąžų
klimato sąlygomis visus metus“, - penktadienį teigė premjeras po
darbo grupės Ekonomikos skatinimo plano įgyvendinimui prižiūrėti ir
koordinuoti posėdžio. Tačiau jis negalėjo atsakyti į žurnalistų
klausimą, kada konkrečiai verslas ir Lietuvos žmonės gali pajusti
tą tikrąjį verslo pavasario dvelksmą.
Ūkio ministras Darius Kreivys prognozavo, kad realiai verslas
pradės atsigauti antrąjį metų pusmetį. Šiuo metu jam per Ūkio bei
Šiaulių bankus jau skirta 20 mln. litų ir šie kreditai labai
greitai pasieks įmones.
Anot ministro, gauti kreditus norinčiųjų yra. Be statybininkų,
kurie labiausiai geidžia pinigų visuomeninių pastatų ir daugiabučių
renovacijai, kreditų pageidauja tekstilės, baldų, metalo apdirbimo,
poligrafijos ir kitų verslo sektorių atstovai, be to, verslus
ketinama paskatinti ir žemės ūkyje.
Iš viso ekonomikai gaivinti per Ūkio ministeriją paruošta 1,02
mlrd. litų. Kreditus išdalys konkursus laimėję bankai, tačiau Ūkio
ministerija svarsto galimybę finansuoti verslą ir alternatyviu
būdu. Esą dėl kredito gavimo įmonė ar kitas asmuo iš esmės galėtų
susitarti su UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, o po to
sutartą sumą išduotų bankas.