„Mūsų šalyje pieno gamybos ūkiai yra per maži, ūkininkai nėra susivieniję į kooperatyvus, todėl pieno gamintojai neturi stiprių derybinių pozicijų derantis su supirkėjais dėl pieno kainų. Antra vertus, smulkūs pieno ūkiai patiria palyginti dideles sąnaudas ūkiams išlaikyti. Todėl Lietuvos ūkius būtina arba stambinti, arba jungtis pieno gamintojams į kooperatyvus. Kitaip kainų karas bus pralaimėtas, o visi ūkininkai ir toliau jausis išlaikytiniais“, - sako „Agrowill Group“ generalinis direktorius Mindaugas Juozaitis.
Jo teigimu, Europos šalių ir JAV žemės ūkio rinkose vyksta pakankamai intensyvūs ūkių stambinimo procesai, nes tik tokiu būdu pieno gamintojai gali gerokai sumažinti savo sąnaudas ir padidinti veiklos efektyvumą.
Lietuva pagal viename pieno ūkyje gaunamo pieno kiekį tarp ES šalių yra trečia nuo galo – prastesni rodikliai yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje.
Antra vertus, stambindami ūkius ir jungdamiesi į stambesnius kooperatyvus užsienio šalių pieno tiekėjai stiprina pozicijas derybose su pieno perdirbėjais. M.Juozaičio manymu, būtent todėl net gretimų ES šalių pieno supirkimo kainos nėra tokios dramatiškai žemos, kaip Lietuvoje. (žr. pridedamą supirkimo kainų lentelę)
„Mūsų įstatymų bazė ir bendra valstybės politika neskatina ūkininkų vienytis. Lietuvoje yra 55 tūkst. pieno ūkių, o vidutinis ūkio dydis - 3,5 karvės. Tokio dydžio ūkis neturi jokių galimybių išgyventi, jis ir toliau gali būti tik išlaikytinis iš valstybės ir ES dotacijų. Šiemet valstybė pieno ūkiams palaikyti skyrė dar 100 mln. litų, tačiau tai situacijos neišgelbės. Ūkininkai, vietoj to, kad dairytųsi į valstybės kišenę, turėtų patys imtis veiksmų ir rūpintis savo išlikimu“, - mano „Agrowill Group“ vadovas.