Savaitei įpusėjus rinkos sulaukė dar kelių netikėtumų. Vienas iš jų - antras pagal dydį JAV bankas „JP Morgan“, kurio pelnas taip pat gerokai aplenkė visas prognozes. Per pirmąjį ketvirtį bankas uždirbo 2,14 mlrd. dolerių.
Tai – tik 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, tačiau bent ketvirtadaliu daugiau nei prognozuota.
Vienu didžiausių krizės pralaimėtoju laikytas „Citigroup“ koncernas paskelbė apie pagaliau pasibaigusią nesėkmių seriją – per pirmus tris metų mėnesius „Citigroup“ uždirbo 1,6 mlrd. dolerių grynojo pelno (įskaičiavus ir daugiau kaip 7 mlrd. dolerių kreditų nuostolius bei apytiksliai 3 mlrd. dolerių, skirtus įvairių rizikingų pozicijų dengimui!).
Pastarieji bankų rezultatai privertė „dainuoti ir šokti“ visą bankų sektorių ir už JAV ribų – Europoje bei Azijoje.
Įdomu ir keista! Nei makroekonominės prognozės, nei fundamentalūs veiksniai kol kas žymios realiosios ekonomikos pagerėjimo dar neprognozuoja. Priešingai, teigiama, kad didžiąją pramonės recesiją dar tik pamatysime antrame ir/ar trečiame ketvirčiuose. Pramonė dar telkšo liūne, o bankai jau skelbia gerus rezultatus?
Galbūt JAV „galingieji“ tokie sėkmingi dėl to, kad rinkos konkurentai arba jau išmirė, buvo perimti, arba aktyviai kovoja dėl egzistencijos?
Ko gero, labiau tikėtinas variantas yra JAV valdžios balansavimo išlygos finansų rinkų dalyviams – vadinamoji balansavimo kosmetika. Tai matyti ir pažvelgus į minėtojo „Goldman Sachs“ rezultatus.
Vien per praėjusių metų gruodžio mėnesį bankas patyrė apytiksliai vieno milijardo dolerių nuostolių, kurie dėl neseniai valdžios paskelbtų balansavimo išlygų bankams taip ir neatsidūrė nei praėjusių metų paskutinio ketvirčio. Kitas argumentas, kalbant apie „kosmetiką“, yra pelno kilmė. Visi trys bankai skelbė apie palyginti didelę sėkmę investicinės bankininkystės srityje, bet labai didelius nuostolius kreditų versle, o tai labiausiai ir atspindi aktualias realiosios ekonomikos problemas.
Tikslesnę situaciją apie bankų sektorių atspindi didžiausio Šveicarijos banko UBS rezultatai, pasirodę taip pat praėjusią savaitę. Per pirmąjį 2009 m. ketvirtį patyręs (be jokių balansavimo išlygų!) 1,75 mlrd. dolerių nuostolį bankas žada atleisti iki 8,7 tūkst. darbuotojų. Iki 2010 m. bankas sumažins darbuotojų skaičių iki 67,5 tūkstančio.
Be abejo, amerikinis skaičių pagražinimas turi ir prasmės. Manoma, kad žūtbūt reikia atgauti vadinamąjį „tarpbankinį pasitikėjimą“. Ar tokiomis priemonėmis tai reikėtų daryti? Bet kuriuo atveju, pirmuosius šių metų JAV bankų ketvirčio rezultatus galima laikyti ne bankų sektoriaus atgimimu, o JAV valdžios bandymais finansų krizę paversti filmu su amerikiečių taip mėgstama holivudine laiminga pabaiga.