Tekstai, įvairūs ženklai architektūroje ar interjere - įtaigi išraiškos priemonė, leidžianti kalbėti ir vaizdu, ir žodžiu, įsitikinusi architektė J.Žibūdienė. Ją žavi tekstų grafika, kurios panaudojimas būsto aplinkoje, be kita ko, nėra nuvalkiota, stereotipinė idėja.
Tačiau įkalbėti klientus panašiems eksperimentams nėra paprasta.
Kažkodėl daugumai svarbiausia, kad būstas būtų toks kaip visų. Originalesnės idėjos, kitoniškumas gąsdina žmones. Jaunus, tiesa, mažiau.
Todėl kurdama savo namus Užupyje architektė kartu norėjo padrąsinti ir kitus žmones nebijoti gyventi kitaip, originalių idėjų ieškoti savyje.
„Man labai svarbu atskleisti žmogaus asmenybę. Stengiuosi, kad namų interjere atsispindėtų čia gyvenančių žmonių individualumas, pomėgiai, kad aplinka jiems būtų sava ir liktų erdvės jų pačių kūrybai“, - kalbėjo J.Žibūdienė.
Gali rašyti ir piešti ant sienų
Jos pačios namai irgi atspindi šeimos gyvenimą - interjero detalės sukurtos iš šeimos nuotraukų, asmeninių laiškų, šiltus jausmus spinduliuojančių tekstų. Užrašai kreida ant juodos sienos byloja apie kasdienius rūpesčius, laisvalaikį, darbus.
Juoda pertvaraspinta, skirianti svetainės ir virtuvės zoną nuo koridoriaus, tapo savotišku namų centru. Tarsi mokyklinė lenta ji nudažyta specialiais juodais dažais, pritaikytais rašyti kreida.
Dabar ant sienos vis dar baltuoja su draugais žaisto stalo žaidimo rezultatai, dienos darbų sąrašas, kita, tik šeimininkams suprantama informacija. Bendraudama su užsakovu, Justė ant sienos kartais nubraižo ir kokios interjero detalės eskizą ar parašo žinutę vyrui, kad pietums pasišildytų sriubos.
Bet labiausiai šią sieną mėgsta Justės dvejų metų duktė Rusnė ir jos draugai - jie vos tik atėję į svečius tiesiog ją aplimpa.
„Man taip smagu, kai tie pypliai sutūpę aplink juodą sieną piešia, tačiau kur kas mažiau tai patinka mano kaimynams, kurių vaikai sugrįžę namo irgi nori piešti ant buto sienų“, - juokėsi jauna mama.
Šios pertvaros viduje dar yra įrengta koridoriaus spinta, kurios baltai dažytos durys dekoruotos Braille'io raštu, tik vietoj iškilių taškų čia yra skylutės. Į jas įkišus pirštus patogu atidaryti spintos duris, o Braille'io rašto žinovai dar galėtų perskaityti ir užkoduotą frazę.
Braille'io raštu dekoruota ir plokštėmis dengta siena svetainėje.
Vakare ji tampa originaliu šviestuvu, skleidžiančiu šviesą pro skylutes.
Kambarys - tarsi elementorius
Dukters Rusnės kambarys - tarytum spalvingas elementorius, pilnas raidžių, linksmų tekstų ir užrašų.
Nors Rusnė dar nepažįsta raidžių, motina neabejoja, kad tokia aplinka jai padės greičiau išmokti skaityti.
„Kartą į Skirmos kambarį atropojo voras, ėė, brolyti, laimės man netrūksta - šyptelėjo Skirma, atidarė duris ir palydėjo vorą per slenkstį - nešk laimę tiems, kurie jos patys neatranda“ - langą dengianti romanetė išsiuvinėta pačios Justės sukurtu tekstu apie kiškį Skirmą, kuris iš pradžių buvo jos talismanas, o dabar tapo ir dukters mylimiausiu žaislu.
Sieninė spinta dekoruota ryškiomis raidėmis: S žymi spintos dalį, kurioje sukabintos dukters suknelės, R reiškia „rūbai“, Ž - „žaidimai“, A raide pažymėta antresolė, o B žymi katino Šiurpo privačią bibliotekėlę.
Ši spintos dalis - dukters Rusnės ir jos draugų mėgstamiausia vieta. Čia yra ne tik knygų, šviestuvas, bet ir minkštas paklotas su pagalvėle.
„Vaikystėje pati mėgdavau slėptis tėvų drabužių spintoje, todėl sumaniau specialiai įrengti tokią jaukią vietelę dukteriai: ji su draugais čia sugeba tilpti net penkiese“, - juokėsi Justė.
Ant lovatiesės - meilės žodžiai
Dar daugiau tekstų tėvų miegamame. Jie labai intymūs.
Virš lovos ant keraminių plytelių atspausta net santuokos priesaika, meilės prisipažinimai, nuotraukos.
Lovatiesė dekoruota tekstais iš meilės laiškų vienas kitam. Tam architektė panaudojo specialią spaudos technologiją, vadinamą sublimacija. Ant taftą primenančio audinio atspausti tekstai į jį gerai įsigeria ir skalbiami neblunka.
Ženklų ir užrašų netrūksta ir vonios kambaryje. Ant pakavimo dėžių kartoną primenančių plytelių faktūros atspausti ženklai įspėja, kad viskas - trapu ir dūžtama.
Architektę stebina, kad dažnai žmonės mano, jog gražius namus galima sukurti tik iš brangių medžiagų, daiktų. Jos nuomone, kur kas svarbesnis pačių žmonių išradingumas, kurį architektui kartais tik reikia paskatinti.
„Gaila, kad pripratome viską pirkti ir nieko nebenorime patys gaminti. Turint gerą idėją, galima investuoti visai nedaug ir turėti labai originalų sprendimą. Visada stengiuosi žmones paskatinti nevaržyti savo kūrybiškumo, pasikliauti savimi. Juk namai - pirmiausia jų pačių erdvė“, - sakė architektė.
Suteikia prasmės
Julija Žilėnienė, drabužių dizainerė
„Aš mėgstu tekstais ar žodžiais dekoruoti ir interjerus, ir drabužius, nes jie suteikia papildomos prasmės. Savo buto miegamojo sieną dekoravau Williamo Shakespeare'o sonetu. Jis išrašytas raidėmis iš keramikos - atrodo labai dekoratyviai.
Baltos raidės ant baltos sienos - tarsi būtų išlietos iš baltojo šokolado. Tokį įvaizdį padiktavo miegamajame vyraujantis pieno ir šokolado spalvų derinys. Raidės ant sienos išbarstytos ir žodžius reikia surankioti. Smagu tai daryti pabudus iš ryto, skaityti apie meilę, kylančią saulę.
Tačiau tekstai yra labai individualus dalykas, ir žmonės juos rašo ant sienų, norėdami ne tik dekoruoti interjerą, bet ir įprasminti kokią nors mintį.“