Į Šilutės savivaldybę atvyko apie dvidešimt įmonių savininkų iš Nidos, Juodkrantės, Drevernos, Rusnės, Kintų.
Juos „Lampetros“ vadovas Virginijus Domarkas pakvietė į Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento užsakymu atlikto mokslininkų Antano Kontauto (Klaipėda) ir dr. Rimo Repečkos (Vilnius) analitinio darbo aptarimą.
Darbo uždaviniai - įvertinti žvejybos pajėgumų kiekį Kuršių mariose bei jų pajamingumą, pateikti optimalaus įmonių skaičiaus prognozę, parengti žvejybos įrankių naudojimo mariose reguliavimo principus, parengti šių įrankių limitų nustatymo metodiką, susietą su įmonių skaičiaus mažinimu.
Nes Kuršių mariose žvejojančių įmonių skaičius šiemet keičiasi iš esmės. Valstybė patikėjo, jog išsilaikyti iš gaunamų pajamų 72 žvejų įmonėms neįmanoma. Tad iš Europos Sąjungos fondų šiemet pirmą kartą skirta 10 milijonų litų už pasitraukimą iš verslo. Tokių įmonių yra 17. Likusioms liks mažiau konkurentų ir daugiau žūklės resursų.
Klaipėdos universiteto gėlųjų vandenų ekologijos specialistas A.Kontautas susirinkusiems pristatė pakankamų naudoti įrankių - statomų tinklaičių (40-45, 70 cm akytumo), marinių gaudyklių, vartų, nėginių ir stintinių gaudyklių siūlomus kiekius rentabiliai įmonei.
Konkurencingumo kriterijus - ne mažiau 90 tūkst. litų pajamų per metus. Tokių įmonių krašte iki šiol buvo 10,4 proc.
Drevernos, Juodkrantės, Rusnės ir Nidos įmonėms siūlomas vienodas kiekis abiejų rūšių tinklaičių - po 15 ir 30. Vartų ir nėginių gaudyklių Nidai ir Juodkrantei siūloma po 5-6, Drevernai ir Rusnei - po 10.
Pagal A.Kontauto pasiūlytą scenarijų Kuršių mariose, pasitraukus 17 įmonių, šiemet turėtų būti iš viso merkiama jau ne 800, bet 370 tinklaičių, o vartų ir marinių gaudyklių - ne 490, bet 388.
Tad likusieji versle galės traukti tirštesnį gyvąjį marių derlių be papildomų įdėjimų. Bet jie vis tiek šaukė „nesąmonė“. Ir įrodinėjo, jog, išsidaliję likusias kvotas, turi teisę ir į papildomus įrankius. Tuos, kurie lieka nuo išėjusiųjų iš verslo.
A.Kontautas nenusileido. Nes žvejybos intensyvumą 1,7 karto mažinti mariose būtina bent iki 2004 metų laimikių lygio. Juk kuojų, karšių, starkių, žiobrių sugavimai kasmet mažėja po 80-100 tonų.
Tiesa, žuvų ištekliai mariose senka ir dėl sūraus vandens iš Baltijos jūros prietakos per uosto vartus, dėl didėjančio meškeriotojų skaičiaus, žuvilesių kormoranų, pilkųjų garnių, dančiasnapių populiacijų augimo. Bet jų įtaka vis tiek yra mažesnė, nei dešimtis kilometrų nutįsusių žvejų tinklų išilgai marių. Pirmiausia juos ir derėjo retinti, gelbstint išteklius.
Tad Žuvininkytės departamentui mokslininkai nerekomenduoja perduoti visus įrankių limitus liekančioms versle įmonėms, jeigu svarbi ilgalaikė verslo perspektyva Kuršių mariose. Be to, tai prieštarautų ES reglamento nuostatoms.
Žvejai pyko, „Lampetros“ vadovas V.Domarkas, asociacijos nariai Algis Dirsė, Andrius Repinas ir kiti abejojo analizės pagrįstumu, nes ji paremta statistika, kuri yra suklastota. Žvejai prisipažino duomenis jai pateikinėję iškreiptus, nes gal dešimtmetį slėpė žuvų sugavimo kiekius.
V.Domarkas Žuvininkystės departamentui siūlė išsiaiškinti, ar Kuršių marių dalyje, priklausančioje Rusijai, žuvų ištekliai taip pat sumenko, ir tik tada spręsti, kaip elgtis. Mat Lietuvos pusėje 1,7 karto žūklės intensyvumui sumažėjus, rusai gali iš to ekonomiškai tik išlošti. Nes ten įrankių kiekis neribotas, žuvų sugavimo kvotas įmonės vykdo kaip nori - per mėnesį ar per metus. Jei padaugės žuvų, jas ir išsems. O mūsiškiai lauks nežinia kada atsikursiančių išteklių.
„Lampetros“ žvejai norėtų tokių verslo sąlygų, kokias turi rusai. O skeptikai klausia – tai už ką tie 10 milijonų litų?