P.Krugmanas visai neseniai rėžė iš peties: jo nuomone, Austrija – trečioji po Islandijos ir Airijos, kuriai gresia valstybės bankrotas.
Šios šalies finansų ministras Josefas Proellis stojo piestu prieš Nobelio premijos laureatą.
Tačiau jau vakar, pristatant dvigubą – 2009 ir 2010 metų valstybės biudžetą – jo balsas nebuvo ryžtingas.
Kaip pripažino ministras, artimiausi metai valstybės ekonomikai tikrai nebus lengvas pasivaikščiojimas.
Viršys visas ribas
Jei ši šalis nepriklausytų euro zonai, o tiktai pretenduotų į ją patekti, artimiausiais metais jai tikrai nepavyktų to padaryti. Austrijos biudžeto deficitas bus gerokai didesnis, nei Mastrichto kriterijuose numatyta trijų procentų bendrojo vidaus produkto (BVP) riba.
Planuojama, kad šiais metais deficitas sieks 3,5 procento, o 2010 m. – net 4,7 procento BVP.
Didžiausi to kaltininkai – šalies bankai.
Vien jiems paremti šįmet valstybė bus priversta skirti mažiausiai 10 milijardų eurų.
Taip pat koją kiša ir mažėjantis mokesčių surinkimas.
Jau dabar pripažįstama, kad per 2009-uosius biudžeto pajamos sumažės 3,7 milijardo eurų, arba 5 procentais, palyginti su 2008 metais.
Valstybė – prasiskolinusi
Praėjusiais metais Austrijos valstybės skolos jau siekė apie 60 proc. šalies BVP. Dabar jos pakilo iki 68,4 proc. BVP.
Toks rodiklis viršijo 1995-1996 metų rezultatą, kai skola buvo pakilusi iki 68,3 proc. BVP.
Mastrichto kriterijus – 60 procentų BVP.
Valdantieji pripažįsta, kad skolos augs ir toliau. Planuojama, kad 2013-aisiais skola sieks jau 78,5 proc. BVP.
Valstybė toliau priversta skirti milžiniškas lėšas nuolat didėjančiai bedarbių armijai.
Planuojama, kad iki 2011-ųjų darbo neturės daugiau nei 300 tūkst. gyventojų iš daugiau nei 8 milijonų.
Vien šįmet pašalpoms ir įvairioms perkvalifikavimo programoms numatyta 4,8 mlrd. eurų. Po poros metų ši suma turėtų viršyti 6 mlrd. eurų.
Užsižaidė Rytuose
Ar Austrija išliks, ar bankrutuos, iš esmės jau priklauso ne nuo jos pačios, o nuo Rytų ir Vidurio Europos regiono.
Vengrija, Čekija, Slovakija – į šias ir dar kitas dar neseniai kylančios ekonomikos šalis Austrijos bankai investavo toli gražu ne vieną milijardą. Verslininkai – taip pat.
Užsienyje Austrijos bankai yra išdavę 563 milijardus eurų paskolų, iš jų daugiau nei pusę – Rytų ir Vidurio Europoje.
Atėjus sunkmečiui būtent buvusios socialistinės šalys patiria bene didžiausių sunkumų visoje Europoje. Kartu su jomis kenčia ir Austrija.
Mat šios šalies bankai dalijo paskolas kaimynams iš Rytų į kairę ir į dešinę ir įvairia valiuta – eurais, doleriais, Šveicarijos frankais.
Dabar ne vienos šių Rytų valstybių nacionalinė valiuta silpnėja, o palūkanos kyla.
Todėl šių valstybių klientai susiduria su nemažais sunkumais grąžinant paskolas jas suteikusiems bankams.
Milžiniškos sumos
* Rytų ir Vidurio Europos šalyse bankai yra investavę 277 milijardus eurų. Tai – 98 procentai Austrijos BVP. Blogiausiu atveju, jei bankai prarastų visus šiuos pinigus, austrams beveik metus tektų dirbti už dyką norint kompensuoti nuostolius.
* Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko nuomone, austrų praradimai Rytuose gali siekti apie 20 mlrd. eurų.
* „Goldman Sachs“ analitikų manymu, Austrijos bankai gali netekti nuo 5 iki 26 milijardų eurų.