Austrijos banko „Raiffeisen International“ (RI) vadovas pareiškė: „Visiškai įtikėtina, kad mums teks išgyventi ten (Rytų Europoje) labai sunkius laikus“. RI yra Austrijos „Raiffeisen Gruppe“ antrinė įmonė Rytų Europoje ir stambiausias užsienio bankas daugelyje Rytų Europos šalių - tarp Vengrijos ir Baltarusijos. Bendros šiame regione užsienio bankų išduotų paskolų apimtys sudaro apie 1,3 trln. eurų.
Ekspertai perspėja apie stambių paskolų, išduotų šių institucijų, negrąžinimo galimybę. Analitikė iš „Cheuvreux“ Mariona Swoboda-Brachvogel prognozuoja, kad didžiausių problemų galima sulaukti Ukrainoje, taip pat Vengrijoje ir Rumunijoje. Būtent ten nemaži nemalonumai laukia bankų RI, „Commerzbank“, „BayernLB“ ir „UniCredit“.
Problemų dėl paskolų didėjimas neliko nepastebėtas ir reitingų agentūros „Fitch“, kuri iškart reagavo sumažindama finansų institucijų individualius reitingus. Dirbantiems Rytų Europoje Vakarų bankams reikia būti pasirengusiems, kad jų pelnas sumažės, o jų nuosavo kapitalo rodiklis pastebimai nukentės.
Nelinksma situacija šiuo metu ir Baltijos regione dirbantiems Švedijos bankams. „Swedbank“ ir SEB dalis vietos rinkoje siekia 70 proc., o jų išduotų paskolų suma sudaro 36,4 mlrd. eurų. Tam, kad gautų „šviežių“ pinigų, abu šie bankai jau buvo priversti atlikti papildomą emisiją.
Situacija ypač pažeidžiama todėl, kad 80 proc. Baltijos regione paskolų išduota vietos valiuta. O Baltijos šalių valiutų devalvacija sukeltų milžiniškų nuostolių, susijusių su paskolomis.
Ekonominė krizė Rytų Europoje kelia pavojų ir Vokietijos bankams. „Commerzbank“ investicijos šiame regione prilygsta apie 27 mlrd. eurų. Investuota daugiausia per banko antrinę įmonę BRE BANK, kuri yra trečia didžiausia finansinė kreditavimo institucija Lenkijoje. Be to, 2008 m. kovą „Commerzbank“ padidino savo dalį Ukrainos banke „Bank Forum“ iki daugiau nei 60 proc.
Baltijos šalių ekonomika šiais metais gerokai smuks. Apie tai kalbama naujausioje analitinėje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje, kuri buvo trečiadienį pristatyta Vašingtone prieš eilinę TVF ir Pasaulio banko vadovų sesiją.
TVF prognozuoja, kad bendras Baltijos šalių BVP šiais metais smuks 10,6 proc. Labiausiai smuks Latvijos ekonomika, kuri sumažės 12 proc. Estijos ir Lietuvos BVP smuks po 10 proc.
2010 metais padėtis bus geresnė: Estijos BVP sumažės 1 proc., Latvijos - 2 proc., o Lietuvos - 3 proc.
Vidutinė infliacija Baltijos šalyje šiais metais sieks 3,6 proc.
Apskritai visos besivystančios Europos šalys, kurioms priskiriamos ir Baltijos šalys, „susidurs su precedento neturinčia suverenia rizika". Šių šalių prieiga prie finansavimo yra „labai ribota", o tai, TVF ekspertų nuomone, daro įtaką rinkoms ir galimybėms realizuoti antikrizinius šalių planus.