Didmeninės prekybos kainos Vokietijoje, palyginti su praėjusių metų pavasariu, sumažėjo 8 procentais. Tai yra didžiausias maisto kainų nuosmukis nuo 1987 metų, kai maisto produktai atpigo 8,6 procento. Nors metų pradžioje maisto produktai didmeninėje prekyboje dar kiek pabrango, kainos ėmė kristi jau vasarį.
Infliacija kovą siekė tik 0,5 proc. ir buvo mažiausia per pastarąjį dešimtmetį. Ekspertai pranašauja ir tolesnį kainų kritimą, kuris vartotojus pasiekia kiek vėliau.
Tačiau jau dabar 10 proc. atpigo pienas ir pieno produktai, kiaušiniai, aliejus bei maistiniai riebalai. Palyginti tiek su praėjusių metų pavasariu, tiek su kainomis metų pradžioje, atpigo ir vaisiai bei daržovės. Javų ir gyvulinių pašarų kainos, palyginti su metų pradžioje vyravusiomis kainomis, smuko 4,1 procento.
Nekilnojamojo turto kainų kritimas Vokietijoje sustojo. Naujausiais bendrovės „Jones Lang LaSalle“ (JLL) duomenimis, komercinių patalpų kainos šešiuose svarbiausiuose Vokietijos miestuose – Berlyne, Diuseldorfe, Frankfurte prie Maino, Hamburge, Miunchene ir Štutgarte – liko nepakitusios bei, pasak bendrovės komercijos skyriaus direktoriaus Markuso Lemli, ir toliau kristi neturėtų.
Po to, kai praėjusiais metais komercinių patalpų kainos vidutiniškai nukrito 11,9 proc., o kainos komercinių patalpų prekybos centruose – 16 proc., daugelis interesantų neskubėjo investuoti tikėdamiesi dar stipresnio nekilnojamojo turto kainų nuosmukio dėl nemokių bankų klientų – tokiu atveju objektai būtų parduodami už daug žemesnę kainą.
JLL duomenimis, būtent dėl šios priežasties pirmąjį metų ketvirtį šešiuose svarbiausiuose Vokietijos miestuose nekilnojamojo turto buvo nupirkta už 715 mln. eurų. Tai yra net 73 proc. mažiau nei praėjusių metų pavasarį, kai transakcijų įvykdyta už 2,6 mlrd. eurų.
Dėl milijardus kainavusių konjunktūros gelbėjimo programų ir Vokietijos vyriausybės valstybinių garantijų bankai turėjo galimybę sudaryti palankias sąlygas kreditoriams. „Investment Research in Change analistas Dieter Thomaschowski“ teigia, kad masinių pardavimų iš varžytinių bus išvengta.
Beje, dėl finansų krizės įmonės nuomojasi mažiau biuro patalpų. Bendrovės „Atisreal“ apskaičiavimais, šiemet Vokietijoje išnuomota 589 tūkst. kvadratinių metrų biuro patalpų, t.y. 23 proc. mažiau nei praėjusių metų pavasarį. Dėl nelengvos daugelio įmonių situacijos ekspertai ir toliau prognozuoja nuomos kainų nuosmukį.
Biuro patalpų nuomos priklauso nuo miesto ir vietos, pavyzdžiui, Berlyne nuomos kaina siekia vidutiniškai 22 eurus už kvadratinį metrą, o finansų centre Frankfurte prie Maino – vidutiniškai 35 eurų už kvadratą.