Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atlikto gyventojų
asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimo duomenimis, šių metų
pradžioje, lyginant su 2007-ųjų pabaiga, sumažėjo šeimų, sugebančių
be didelių sunkumų laiku apmokėti visas sąskaitas ir kreditinius
įsipareigojimus (2009 m. - 34 proc., 2007 m. - 45 proc.).
Atitinkamai daugėja tokių, kuriems kartkartėmis (nuo 27 iki 30
proc.) arba nuolat (nuo 16 iki 23 proc.) tenka susispausti ir
pataupyti. Taip pat nuo 6 iki 13 proc. padaugėjo vėluojančių laiku
vykdyti kreditinius įsipareigojimus.
Vasario 26-kovo 10 dienomis „Spinter tyrimų“ vykusios apklausos
duomenimis, maždaug pusė (51 proc.) respondentų nurodė, kad
dažniausiai arba visada išleidžia visas mėnesio pajamas, o 2007-ųjų
pabaigoje taip teigė 44 proc. apklaustųjų. Didėjantį finansinio
nesaugumo jausmą atskleidžia tai, kad gerokai padaugėjo - nuo 49
(2007 m.) iki 62 proc. (2009 m.) - gyventojų, teigusių, kad
staigiai sumažėjus pajamoms jie neišgyventų nė 3 mėnesių.
Pasak VPK pirmininko pavaduotojo Vaido Cibo, santaupų kaupimo
galimybių vertinimas rodo ir tam tikrą visuomenės grupių atskirties
didėjimą. Aukščiausio išsimokslinimo apklaustieji, gaunantys
didžiausias pajamas, ir didmiesčių gyventojai dažniau nurodė sugebą
atidėti santaupoms iš savo reguliariai gaunamų pajamų.
Atidėti santaupoms pavyko tik kas trečiam namų ūkiui, o taupymo
nuostatoms pritarė didžioji dalis respondentų. 73 proc. apklaustųjų
teigia, jog jie visada stengiasi taupyti „juodai dienai“ (2007 m.
tokių buvo 66 proc.). Atitinkamai daugėja prieštaraujančių tokiems
teiginiams kaip „Aš linkęs gyventi šia diena, o rytoj bus kaip bus“
(76 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, 2007m. - 71 proc.), „Aš
geriau pagyvensiu šiandien, nei dabar planuosiuos sau aprūpintą
senatvę“ (75 proc. nesutinka su šiuo teiginiu, 2007 m. - 62 proc.).
Didžiajai daliai - 49 proc. - respondentų pagrindinis taupymo
ir lėšų kaupimo tikslas - užsitikrinti finansinį saugumą
nenumatytiems gyvenimo atvejams, 22 proc. taip siekia sukaupti
vaikų mokslams, 17 proc. - pensijai ar paveldėtojams. 15 proc.
nurodė taupydami norintys padidinti pajamas ir turtą. Po 14 proc.
stengiasi tiesiog išsaugoti sukauptas lėšas arba sukaupti lėšų
konkrečiai brangesnei prekei (automobiliui, kelionei ir pan.).
Pagrindinė priežastis, kodėl pinigai dedami į indėlius bankuose
ar laikomi namuose, - investavimui per maža turima suma. Tokį
atsakymą nurodė 46 proc. respondentų, laikančių santaupas namuose
ar indėliais. 32 proc. teigė pinigus laiką nenumatytoms išlaidoms,
24 proc. tiesiog baiminasi galimo investicijų nuvertėjimo, 16 proc.
sakė nepasitikį finansinėmis institucijomis, o 11 proc. pripažino,
kad jiems trūksta žinių apie investavimą.