Vienos šalies pelnas pasaulinėje rinkoje reiškia kitos šalies ekonominį minusą. Kovoje už būvį finansų krizės akivaizdoje imamasi drastiškų priemonių. Vyksta žaidimas su pinigais arba valiutų karas devizų rinkoje. Vis daugiau valstybių savo ekonomiką pagerinti bando imdamosios nekonvencinių priemonių. Viena tokių priemonių – pinigų atpiginimas, kuris konkurencinėje kovoje suteikia privalumų. Pigi vietinė valiuta reiškia palankių kainų pasiūlą pasaulinėje rinkoje, todėl šalis gali padidinti eksporto apimtį.
Kartu vietinės firmos yra geriau apsaugotos nuo konkurentų iš užsienio, nes šie savo produkciją tegali pasiūlyti už aukštesnę kainą. Valiutos atpiginimas sumažina defliacijos pavojų – kai ne tik krenta kainos, bet ir mažėja šalies ūkio aktyvumas bei jo apimtis.
Tačiau ši praktika nėra be rizikos. Rizikos faktorius gali būti kainų vystymasis vidaus rinkoje. Atpiginus pinigus, tačiau nepadidėjus eksportui, gali sumažėti vidaus rinkos paklausa. Tokio pobūdžio eksperimentai ypač mažoms valstybėms gali būti pavojingi.
Nekonvencinių priemonių viena iš pirmųjų – vasario viduryje – ėmėsi Anglija. Anglijos svarai, palyginti su euru, šiuo metu yra 19 proc. žemiau 2008-ųjų rudens pakilimo vertės. Taigi, valiutos nuvertinimo pasekmės pasaulio rinkoje jau matomos – šalių, kurių emisijos bankai ėmėsi nekonvencinių priemonių valiuta, palyginti su euru, gerokai atpigo.
Kovo viduryje Šveicarijos nacionalinis bankas taip pat paskelbė norintis atpiginti valstybės valiutą. Siekiama parduoti kuo daugiau Šveicarijos frankų ir įsigyti svetimos valiutos. Tokios praktikos ėmėsi ir Švedijos „Riksban“. Valiutą švedai nuvertina jau nebe pirmą kartą. Valstybės patirtis prieš 78 metus nuteikia optimistiškai – 1931 m. Švedijai atsisakius aukso standarto, Švedijos krona per trumpą laiką, palyginti su JAV doleriu, nuvertėjo 40 procentų. Taip buvo išvengta blogiausių depresijos pasekmių.
Vokietijos „Bundesbank“ jau gegužes mėnesį taip pat planuoja imtis nekonvencinių priemonių. Europos centrinis bankas iki šiol tokių priemonių nesiėmė, tačiau pokyčiai devizų rinkoje gali priversti ir bedelsiančius, nes dar priemonių nesiėmusių šalių valiutos brangsta.
„HSBC-Mann Bloom“ duomenimis, Norvegijos krona ir euras per pastaruosius mėnesius pabrango 8 procentais.