Šalyje, kur litras benzino kainuoja 30 kartų mažiau nei litras vandens, gatvėse dėl vietos kovoja milžiniški „Hummer” automobiliai ir prabangūs „Mercedes”. Iš jų išlipantys vyrai ir moterys dėvi garsiausių dizainerių drabužius, tačiau maždaug pusė gyventojų balansuoja ant skurdo ribos ir važinėja nesaugiu bei nepaprastai brangiu viešuoju transportu.
Šios šalies prezidentas, tarptautinio masto renginyje išvadinęs buvusį JAV vadovą George’ą W. Bushą velniu, nuolat kalba apie revoliuciją, socializmą ir gėdingą JAV žlugimą, tačiau vos tik gavęs galimybę nuskubėjo spausti rankos JAV lyderiui Barackui Obamai.
H.Chavezui – antras šansas
Sveiki atvykę į Venesuelą – valstybę, kurioje, jei skaičiuotume pagal laimėtus “Mis Pasaulis” konkursus, gyvena gražiausios planetos moterys. Tačiau šioje šalyje tarpsta vieni begėdiškiausių pasaulio biurokratų, o neturtingiausiose provincijose net trečdalis vaikų nuolat badauja.
Po to, kai spaudą apskriejo populisto, buvusio karininko desantininko Hugo Chavezo nuotraukos, kuriose jis spaudžia ranką JAV prezidentui B. Obamai, Vakarų valstybių vadovai iš naujo atsigręžė į vieną prieštaringiausių Lotynų Amerikos šalių.
Tiek jie, ypač, B.Obama, žino, kad nors didelė draugystė su stačiokišku socialistu – nemadinga, „nurašyti” Venesuelos neįmanoma dėl jos naftos išteklių.
Pravardžiuoja naftovalstybe
Anot politologų, Venesula nėra nei demokratija, nei visiškai socialistinis režimas. Mėgstamas terminas apibūdinti šiai šaliai – naftovalstybė. Būdama penktoji pagal eksportuojamos naftos apimtis pasaulyje, Venesuela išimtinai pasikliauja juoduoju auksu.
80 proc. šalies eksporto pajamų gaunama pardavus naftą ir jos produktus. Maždaug trečdalį Venesuelos BVP taip pat sukuria prekyba nafta. Beveik pusė visos darbo jėgos yra susiję su valdžios aparatu, kurio didžioji dalis skirta naftos produkcijos ir pardavimo valdymui.
Valstybei priklausanti naftos monopolija “Petroleos de Venezuela SA”, dar žinoma kaip PDVSA, vadinama valstybe valstybėje.
Su PDVSA atsiradimu Venesueloje įsigalėjo nuostata, kad galima daug ko pasiekti, tačiau būtina viena sąlyga – priėjimas prie naftos pinigų. Jeigu bent vienas šeimos narys dirba su naftos gavyba ar perdirbimu susijusioje srityje, tai gali garantuoti gerovę visai šeimai.
Kitos ūkio šakos Venesueloje yra visiškai apleistos. Darbas jose – prastai apmokamas ir neperspektyvus.
Vienos bendrovės kišenėje – visa šalis
Šios kompanijos kišenėje yra ne tik visi šalies piliečiai, bet ir įtakingiausi politikai, įskaitant H.Chavezą. Nuo jos priklauso, kaip ilgai ir sėkmingai išsilaikys dabartinis režimas, ribojantis žodžio laisvę ir negailestingai užgniaužiantis bet kokią politinę opoziciją.
Retas kas nuoširdžiai tiki H.Chavezo paistalais apie revoliuciją ir socializmo pažangą. Tačiau galimybė įsigyti litrą benzino tik už 3 amerikietiškus centus (0,08 lito) potencialius neramumų kėlėjus paverčia tyliais burnotojais ir, blogiausiu atveju, anekdotų apie prezidentą pasakotojais.
Paskutinį kartą benzino kaina Venesueloje kilo lygiai prieš dvidešimt metų –1989-aisiais. Tuometis valdžios ,,įžūlumas” padidinti kuro kainas iki dabartinių sukėlė masines riaušes, kuriose žuvo daugiau kaip 300 piliečių.
Socializmas – tik iliuzija?
Iš to pasimokė ir H.Chavezas, kuriam gebėjimas gražbyliauti ir manevruoti vidaus politikos labirintuose bei duoti liaudžiai duonos benzino pavidalu užtikrino galimybę likti prezidento poste neribotą laiką.
H.Chavezo gerbėjai jį liaupsina už tai, kad jis nacionalizavo užsienio kapitalo naftos perdirbimo įmones, o PDVSA privertė 10 proc. investicijoms skirto biudžeto išleisti socialinėms programoms.
Dalis neturtingų gyventojų giria prezidentą už tai, kad jis bent truputį naftos pinigais sukurtos gerovės leido pajusti ir jiems.
Bet kritikai tvirtina, kad H. Chavezo socializmas – tik iliuzija. Ketvirtadalis turtingiausių Venesuelos žmonių sunaudoja devynis kartus daugiau benzino negu visi likę šalies gyventojai. Milžiniškos subsidijos, kurių reikia, kad benzinas būtų pigesnis už vandenį, kelia tik turtingųjų gerovę.
Automobilių pardavimai tarp 2005 ir 2007 m. Venesueloje išaugo 69 procentais. Tačiau „Mercedes”, „Hummer”, „Porsche” ir „Ferrari” įsigijo tie patys turtingieji. Vargšai, nepaisant pigiausio benzino pasaulyje, neturi galimybės nusipirkti jokios transporto priemonės.
„Velnių” turės ieškoti kitur?
Netvarką šalyje pripažįsta net pats H.Chavezas. Vienoje televizijos laidoje jis užsipuolė turtuolius, kad šie iškraipė jo „revoliucijos“ idėjas, pavertę jas ,,Hummer” revoliucija”.
Kol pasiturintys Karakaso gyventojai šluoja parduotuvėse Luis Vuittono rankines bei Georgio Armani džinsus, milijonai vargšų perka maistą iš naftos pinigų valdžios įsteigtose parduotuvėse, kur prekės parduodamos su didelėmis nuolaidomis.
H.Chavezas mielai tęstų tokią politiką, pasiturintiems leisdamas mėgautis amerikietiškomis gėrybėmis, tokiomis kaip “iPod” grotuvai ir prabangūs automobiliai, o vargšams suteikdamas galimybę nusipirkti pigesnės dešros. Tačiau smarkiai nukritus pasaulinėms naftos kainoms, ir H.Chavezas atsidūrė keblioje situacijoje.
Konsultacinės firmos „Ecoanalitica” duomenimis, dėl subsidijų benzinui biudžetas Venesuelos iždas kasmet praranda po 8,8 mlrd. dolerių. Po to, kai ekonominė krizė dar labiau sumažinsnaftos poreikį, H.Chavezo taps vis sunkiau prastumti savo politines idėjas.
Vienas griežčiausių JAV kritikų puikiai supranta, kad jo enčiama Amerika yra pati svarbiausia naftos produktų rinka. Net 60 proc. naftos iš Venesuelos gabenama į JAV. Bet Venesueloje išgauta nafta sudaro tik 11 proc. viso JAV importuojamos naftos.
B.Obamai paskelbus apie ambicingus planus skatinti „žalius” energijos gavybos būdus ir atsikratyti priklausomybės nuo importuojamos naftos, H. Chavezui gali tekti ,,velnių” ir priešų ieškoti kitur.