Mėlynas dangus. Žalia pieva. Alyvmedžiai. Raudonos stogų čerpės. Itališkas peizažas. Bet keistas kubas priverčia krūptelėti. Tai bažnyčia, o jos autorius - garsus lietuvių kilmės architektas Massimiliano Fuksas.
Vienoje, Paryžiuje, Milane, Honkonge puikius projektus įgyvendinusį M.Fuksą nedideliame Italijos mieste Folinjo užgriuvo kritikos lavina.
Už bažnyčios projektą Umbrijos regione garsenybę koneveikia ir kolegos architektai, ir miesto gyventojai.
Čia bažnyčia?! Kryžiaus juk nėra. Ir varpinės nėra. Betono kubas, ir tiek. Fabriko sandėlis. Sunkvežimių garažas. Pasityčiojimas iš viduramžių miesto. Spjūvis peizažui.
Maždaug taip apie naują statinį kalba vietiniai gyventojai.
O Umbrijos regiono laikraščiai ir interneto svetainės springsta nuo pasipiktinusių Folinjo tikinčiųjų pareiškimų.
Vieni neįprastą bažnyčią siūlo apdovanoti negražiausio pasaulyje pastato prizu. Kiti ragina tikinčiuosius apskritai nusisukti nuo šių maldos namų.
Folinjo gyventojų priešiškumas M.Fukso bažnyčiai - didžiulis. 60 tūkst. gyventojų turinčio miesto tikintieji ateina pasižiūrėti į „cementinę pabaisą“ ir žegnodamiesi pasišalina.
Pamaldos kol kas čia vyksta tik sekmadieniais.
Kubui priešinasi kraštovaizdis
Vienas garsiausių Italijos architektų M.Fuksas iki šiol negaili kritikos kolegoms, kurie ekstravagantiškas šiuolaikinės ar-chitektūros formas nemokšiškai derina prie kraštovaizdžio.
Iš negludintų gelžbetonio blokų idiliško peizažo fone pastatęs kubo formos bažnyčią, M.Fuksas tarsi paneigė pats save.
26 metrų aukščio, 30 metrų ilgio bei 22 metrų pločio masyvas žydinčioje pievoje atrodo tikrai keistai.
Greta centrinio bažnyčios pastato monolito prisišliejęs gerokai žemesnis ištempto stačiakampio formos pastatas. Tai zakristija.
Vienintelė užuomina, jog ši betono luitų krūva yra maldos namai, - prie centrinio įėjimo viršun šaunanti stačiakampė skulptūra - stilizuotas kryžius.
Įėjimas į Folinjo Šv.Pauliaus bažnyčią primena sporto ar koncertų salės fasadą: vietoj masyvių, aklinų bažnyčioms būdingų durų lankytojai atsiduria prieš ištisinę stiklo pertvarą.
Šviesos žaidimai
Pabrėžtinai masyvią, slegiančią ir niūrią bažnyčios išorę viduje nustelbia šiuolaikiškos formos ir šviesos žaismas.
Stulbina plikos gelžbetonio blokų sienos, blokai netinkuoti ir net iki galo nenugludinti. Jokių paveikslų, religinės puošybos elementų.
Žvilgsnis čia tarsi savaime nukrypsta į viršų, kol akys atsiremia į dangų.
„Natūralios šviesos žaismas šioje bažnyčioje - nuostabus, - džiaugiasi bažnyčios klebonas Giovanni Zampa. - Saulei tekant, šviesa plūsta per šoninius įvairių geometrinių formų langus. O leidžiantis - nužeria altorių“.
Beje, įprasto altoriaus M.Fukso bažnyčioje taip pat nėra. Ant šviesos nutvieksto vidinio kubo galinės sienos - Nukryžiuotojo figūra. Todėl kunigui mišias tenka aukoti atsukus nugarą tikintiesiems.
Mišios - ne spektaklis
„Aš manau, kad mišios - tai ne spektaklis ir ne šou. Švenčiausiasis sakramentas - tai paslaptis. Todėl kunigas turi mišias aukoti atsukęs nugarą tikintiesiems, o veidą ir širdį - į rytus“, - tokią altoriaus padėtį komentuoja M.Fuksas.
Atrodo, dar neseniai jis tvirtino esąs abejingas religijai, o kartais net deklaruodavo karingą ateizmą.
Tačiau projektuodamas Folinjo bažnyčią, užkietėjęs ateistas M.Fuksas atrado tikėjimą: „Suvokiau religijos jėgą ir didybę padedamas Benedikto XVI. Esu įsitikinęs, kad šis popiežius yra mūsų laikų milžinas, jo dėka atsiverčiau į katalikybę.“
Nori tik tradicinės bažnyčios
Masyvi bažnyčios monolito forma - tai savotiška autoriaus prieštara tradicinei Umbrijos architektūrai, kurią 1997-aisiais negailestingai sugriovė praūžęs žemės drebėjimas.
„Aš vis bandau apsiprasti su neįprasta bažnyčia. Tačiau kartais susigriebiu, kad, įėjusi į šiuos Dievo namus, net nepersižegnoju. Kažkaip savaime taip išeina“, - guodėsi senyvo amžiaus Folinjo gyventoja. Užtat vaikai bažnyčioje, kuri šiek tiek primena sporto salę, jaučiasi puikiai.
„Parapijos tikinčiųjų nuomonės dėl bažnyčios labai išsiskyrė, - sako bažnyčios klebonas tėvas Giovanni. - Vieniems ji patiko, kitiems nelabai.
Tarp tų, kurie neįstengia sutikti su architekto vizija - daugiausia keturiasdešimtmečių ir penkiasdešimtmečių.
Jie reikalauja tradicinės architektūros, sunkiai perpranta naujoves“.
Pikti ginčai spaudoje
Vienas įtakingiausių Italijos meno kritikų Vittorio Sgarbi Folinjo M.Fukso bažnyčią pavadino „grafito spalvos dėže“. Turino dienraštis „La Stampa“ sužinojo, kad M.Fukso projektas kainavo 3 milijonus eurų (10,5 mln. litų) bažnyčios statybai ir 600 tūkst. eurų (2 mln. litų) vidaus įrangai. Dienraščio „Il Foglio“ apžvalgininkui Camillo Langone Romos lietuvių kilmės architekto bažnyčios projektas atrodo labiau tinkamas musulmonų tikėjimo apeigoms. „Panašus į kriptą, neprieinamas, abstraktus. Tarp visų šių apibūdinimų, M.Fukso kubas stokoja vieno - katalikiškumo.
Tais pačiais žodžiais galima būtų apibūdinti Kaabą - islamo šventovę Mekoje,tad M.Fukso projektas, matyt, yra itališkasis islamo šventyklos filialas“, - rašo Romos politinio elito dienraštis „Il Foglio“.
O dienraštis „Il Giornale“, naujajai bažnyčiai skyręs visą puslapį (nuotr.), straipsnį pavadino „Fuksas: architekto sapnas pagimdė pabaisą“.
Lietuvoje tokia bažnyčia irgi sukeltų skandalą
Kęstutis Lupeikis, architektas, knygos „Minimalizmo galia“ autorius
„Nieko keisto, kad Italijoje kilo toks skandalas dėl M.Fukso bažnyčios. Jos forma visiškai neįprasta katalikų religijai, tradicijoms. Per didelis atotrūkis nuo jų, kontrastas istorinės architektūros palikimui, - tai ir sukėlė tokį negatyvų vertinimą.
Savo dydžiu bažnyčia iš tiesų labai kontrastinga aplinkai. Bet, antra vertus, bažnyčia visuomet buvo dominuojanti, ji negali būti nepastebima. Tačiau šiuo atveju dominuoja stačiakampė dėžė, todėl daugeliui ji atrodo nepriimtina. Nors man jos forma, vidaus erdvės yra gražios.
Žiūrint atsietai, tai - gera šiuolaikiška architektūra. Švarios erdvės skatina ramybę, susikaupimą - būtent tuos jausmus, kurie ir turėtų žmogų apimti bažnyčioje. Betonas taip pat asocijuojasi su asketiškumu, meditacija. Tik gal tai labiau būdinga ne katalikams, o protestantams ir jų architektūrai.
Panašią betoninę dėžę - Šviesos bažnyčią 1989 m. yra suprojektavęs garsus japonų architektas Tadao Ando. Galbūt ji šiek tiek kuklesnė.
Manau, kad ir Lietuvoje tokia bažnyčia taip pat sukeltų skandalą, nes esame kaip ir italai, pripratę prie kitokių kulto statinių.“
Architektūros įžymybė
65 metų architektas Massimiliano Fuksas, visada sako, ką mano.
Pirmąją savo architektūros studiją atidarė būdamas Romos universiteto studentas. Vėliau įkūrė studijas Paryžiuje ir Vienoje. Tapo Berlyno ir Zalcburgo miestų urbanistinių komisijų nariu, taip pat išrinktas Prancūzijos architektūros akademijos nariu, pelnė Didžiosios Britanijos karališkojo architektūros bei JAV nacionalinio architektūros institutų garbės nario vardus.
M.Fuksas atkakliai kovoja už atsakingą architektų požiūrį į modernaus statinio ir aplinkos santykį. M.Fukso architektūrinės plastikos magiją geriausiai įkūnija pats naujausias, dar nebaigtas statyti jo projektas - Romos posėdžių rūmai „La Nuvola“ (debesis). Tai didžiulė, tarsi ore plevenanti skaidri metalo ir stiklo konstrukcija.
Garsaus kūrėjo klientai - didžiųjų Europos miestų savivaldybės, universitetai, įžymūs mados dizaineriai, privačios ir valstybinės meno galerijos.
Daugybės prestižinių konkursų nugalėtojas M.Fuksas pralaimėjo ten, kur labiausiai norėjo laimėti - Vilniuje.
2008 metais pateikęs Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialų projektą jis turėjo pripažinti iraniečių kilmės britės Zados Hadid pranašumą.
Tėvas - iš Panemunės
* „Esu patrakęs lietuvis, gimęs Romoje“, - mėgsta kartoti M.Fuksas.
* Vargas tiems užsienio žurnalistams, kurie pabando sutrumpinti jo pavardę nukąsdami lietuvišką galūnę as. „Lituano e basta - lietuvis ir tiek“, - taip visai neseniai pristatydamas savo naujausią projektą Romoje akredituotiems užsienio dienraščių korespondentams prisistatė architektūros garsenybė.
* 1933-iaisiais iš Kauno į Romą studijuoti medicinos atvyko M.Fukso tėvas. Čia jis susipažino su itale filosofijos tyrinėtoja ir ją vedė. 1944 metais lietuvio ir italės šeimoje gimė Massimiliano.
* Po daugelio metų užsukęs į Kauną, Massimiliano Panemunėje surado senelių namą, kur gyveno ir jo tėvas. Lietuvoje M.Fuksas lankėsi kelis kartus: pateikė Vilniaus „Žalgirio“ stadiono rekonstrukcijos ir aplinkinių kvartalų plėtros planą, dalyvavo Guggenheimo ir Ermitažo muziejų filialo projektų konkurse.