Pramogų ir žaidimų - į uolas, pelkes, miškus ir padanges

Laikas, kai Lietuvoje galėjome tik aplankyti Puntuko akmenį, pasivaikščioti po muziejus ar parymoti prie Stelmužės ąžuolo - jau praeitis. Greta tradicinių lankomų objektų ir turistinių maršrutų tarsi grybai po lietaus dygsta įvairiausių pramogų pasiūla. Ne tik vaikams reikia žaidimų.

Keliasdešimt kilometrų nuo Vilniaus esančiame Žalgirio kaime (Vievio sen.) dvelkia ramybe. Tačiau ji - apgaulinga.

Netoli Jolantos ir Huberto Bliujų sodybos įrengtuose voljeruose svečius draugišku amsėjimu pasitinka maždaug dvidešimt Sibiro haskių veislės šunų.

Sutuoktiniai sutartinai tvirtina: jeigu norite pramogauti jų įrengtoje „Nuotykių akademijoje“, turite atitikti du pagrindinius reikalavimus: pirmiausia reikia mokėti gerai važiuoti dviračiu, antra - mylėti šunis.

Jei orų sąlygos tinkamos, galima rinktis ne dviratę, o keturratę transporto priemonę.

Tuomet ją traukia ne vieno, o aštuonių šunų kinkinys. Tačiau važiuoti tokiu kinkiniu siūloma ne tada, kai negailestingai spigina saulė, o kiek vėsesniu oru. Ne dėl pramogautojų, o dėl šunų - kad šie pernelyg nesukaistų.

Vienam žmogui važiuoti šuns traukiamu dviračiu kainuoja 40 litų, šunų kinkinys - 150 litų.

Pramogos trunka maždaug keturias valandas.

Tačiau prieš tai pramogautojai išklauso instruktažą: kaip bėgantį šunį sustabdyti, kaip pasukti į kairę ar dešinę, kaip elgtis, kad šuns virvė neįsipintų į dviračio ratus.

Kartu po Neries regioninį parką važiuoja ir šeimininkai. Esant reikalui, jie padeda sutramdyti šunis, taip pat pasiūlo parko vietas poilsiui.

„Stojame prie vadinamojo grožio ir sveikatos šaltinio, apžvalgos bokšto, kitose vietose“, - pasakojo J.Bliujienė.

Šiemet „Nuotykių akademijoje“ bus galima išbandyti ir dar vieną pramogą - orientacinius žygius po mišką su keturkojais.

Visi šunys sodyboje už paglostymą ar meilų paplekšnojimą atsilygina draugišku lyžtelėjimu ir uodegos vizginimu, o vėliau, jau atsisėdus ant dviračio, padovanoja laisvės pojūtį.

„Važiuoti dviračiu, kurį traukia šuo, - neapsakomas jausmas. Tai - visai kas kita, nei paprastai minti pedalus. Ir greitis kitas.

Miško keliukais šuns traukiamas dviratis važiuoja apie 30 kilometrų per valandą greičiu“, - kalbėjo sodybos šeimininkai.

Tiesa, jei norite pramogauti su didele bičiulių grupe, „Nuotykių akademija“ tam netiks. Šeimininkai priima maždaug penkių žmonių grupes.

Ekstremalaus poilsio mėgėjus, išsiilgusius adrenalino, kviečia Kauno rajone esantis Pagonijos parkas. Jį rasite važiuodami Šakių kryptimi, maždaug 8 kilometrai už Zapyškio miestelio.

10 metrų aukščio uola, į kurią reikia įkopti, ir pakeliui esančios kliūtys - taip savo jėgas išbandyti siūlo šio parko instruktoriai. Jėgas gali išbandyti ir vaikai.

Vienam žmogui ši pramoga kainuoja 40 litų, jei atvažiuoja daugiau negu 10 žmonių grupė, taikomos nuolaidos.

Pagonijos parko vadovas Skirmantas Paukštys juokauja, kad į uolą vyrai ir moterys kopia skirtingai.

„Jei trasoje neišsilaiko vyras - viskas aišku. Tuo tarpu nebegalėdamos išsilaikyti moterys elgiasi kiek kitaip. Pirmiausia jos įvertina savo išvaizdą - ar gerai atrodys krisdamos“, - pastebėjo parko šeimininkas.

Tiesa, „kristi“ Pagonijos parke nereiškia lėkti žemyn iš 10 metrų aukščio. Žmogus tiesiog pakimba, nes jis yra su apsaugomis. Jei pramogautojas susiduria su sunkumais ir nebegali tęsti žygio uola, kyboti ten jis irgi nepaliekamas - nelaimėliui padeda parko instruktoriai.

„Įveikę mūsų trasas jausitės tikrai ne taip, tarsi kelias valandas būtumėte maigę kompiuterio klavišus. Fizinis nuovargis, adrenalinas, emocijos - taip jaučiasi žmonės, išbandę šias pramogas.

Galiu visus nuraminti, kad ši pramoga yra saugi. Žaidžiant futbolą ar krepšinį traumų galima patirti kur kas daugiau ir dažniau“, - kalbėjo S.Paukštys.

Tiesa, ši pramoga tinka tik nebijantiems aukščio. Prisiragavusiems alaus kopti į uolą šeimininkas neleis.

Dar viena pramoga, kurią galima išbandyti, iš pirmo žvilgsnio atrodo itin paprasta. Tačiau teigiamų emocijų išties netrūksta. Be to, tai - puikus būdas leisti laisvalaikį ramesnio poilsio mėgėjams.

Siaurukas - taip yra vadinamas Aukštaitijos siaurasis geležinkelis. Keliauti turistams siūloma iš Anykščių ir Panevėžio geležinkelio stočių.

Iš Anykščių specialus traukinys važiuoja reguliariais nustatytais maršrutais, o iš Panevėžio - šventiniais: per Jonines, Antanines, kitomis progomis.

Visus šventinių maršrutų grafikus galima rasti internete.

„Šių metų naujovė - specialus antikrizinis traukinys „Sveiki sulaukę šviežių bulvių“.

Šio traukinio maršrutas drieksis iki vietovės, vadinamos Bulvėgala. Ten visi bus vaišinami įvairiais bulvių patiekalais, pristatysime bulvių istoriją“, - pasakojo bendrovės „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“ vadovas Gintaras Kerbedis.

Kelionės šventiniu maršrutu bilieto kaina - nuo 10 iki 130 litų. Kaina priklauso nuo maršruto ilgio ir kultūrinės programos.

Tuo tarpu iš Anykščių poilsiautojams siūloma važiuoti į Rubikius ir Troškūnus. Kelionė į vieną pusę trunka apie 40-50 minučių.

Jei siauruku keliauja grupės, jas paprastai užpuola plėšikai persirengėliai.

Rubikiuose traukinys stovi daugiau nei pusantros valandos.

Per tą laiką keleiviams siūloma pasivaikščioti prie Rubikių ežero. Paskui traukinys grįžta į Anykščius.

„Jeigu renkatės kelionę į Troškūnus, pro langus arba atvirus vagonus siūlome pasigrožėti vienomis gražiausių vietų - Pagojaus ežero panorama, Troškūnų miško pelkėmis, Nevėžio ištakų vieta.

Čia galima pamatyti gervių, taip pat ant kelio gulinčių gyvačių rezginių, stebėti kone neįžengiamą mišką“, - pasakojo G.Kerbedis.

Kelionė siauruku vienam žmogui kainuoja 20 litų. Šio traukinio greitis - apie 25 kilometrus per valandą.

Anykščių geležinkelio stotyje taip pat siūloma susipažinti su siaurojo geležinkelio istorija.

Jei neužtenka pramogų ant žemės, galite rinktis pasiplaukiojimą ežerais arba skrydį nedideliu lėktuvėliu.

Nemažai pramogų turistams siūlo Trakuose įsikūrusios įmonės - čia galima paplaukioti jachta arba garlaiviu, taip pat apžiūrėti vaizdingas apylinkes iš paukščio skrydžio.

Pasak Trakuose esančios bendrovės „Bartas“ vadovo Leono Benečio, siūlančio kelionę po Galvės ežerą garlaiviu, tokia pramoga suaugusiems kainuoja 20 litų, o vaikams - 10 litų.

Pasiplaukiojimas jachta - 80 litų už valandą. Paprastai viena jachta gali plaukkti 8-10 žmonių grupės. Pasiplaukiojimas garlaiviu Nerimi žmogui kainuoja 20 litų

Tuo tarpu bendrovės Vilniaus aeroklubo vadovė Dalia Vainienė pramogautojams siūlo Trakų apylinkes apžiūrėti iš paukščio skrydžio. Kelių vietų lėktuvo jokiu būdu negalima lyginti su tradiciniu dideliu lėktuvu.

„Skrisdami pramoginiu lėktuvu, maždaug 300 metrų nuo žemės jūs pajusite visą skrydžio grožį, kai apačioje atsiveria įspūdingi vaizdai“, - pasakojo D.Vainienė.

Tačiau tokio skrydžio kainų pašnekovė neįvardijo - pramogautojai skraidinami tik už paramą klubui.

Tuo tarpu panašius skrydžius siūlantys laisvalaikio organizatoriai internete už pusvalandžio trukmės skrydį nedideliu lėktuvu prašo 450 litų.

* Apžvalginis skrydis sklandytuvu arba nedideliu lėktuvu. Šiaulių rajonas, Raudondvario kaimas. Kaina - nuo 230 litų vienam žmogui. Skrydžiai sklandytuvais organizuojami ir kai kuriuose kituose Lietuvos miestuose (Kaune, Trakuose, Vilniuje).

* Jodinėjimas pajūriu. Klaipėdos rajonas, Dargužių kaimas. Kaina - apie 200 litų. Reikalavimas - puikūs jojimo įgūdžiai.

* Skrydis oro balionu. Įvairių miestų oreivių klubai. Kaina - apie 400-450 litų vienam žmogui. Vienu balionu gali skristi maždaug 4 žmonių grupė.

* Pasivažinėjimas kartu. Aukštadvario kartodromas. 5 ratų kaina - 25 litai. Kartodromai veikia ir kituose Lietuvos miestuose (Anykščiuose, Vilniuje).

* Nuotykių parkas „Lokės pėda“ (laipiojimas tarp medžių virvėmis). Lokėnėlių kaimas, Jonavos rajonas. Kaina - 45 litai žmogui (grupėms taikomos nuolaidos).

* Turas po pelkes. Trakų rajonas. Kaina žmonių grupei - apie 500-700 litų.

* Buriavimas vėjaračiu. Nidos aerodromas. Kaina dviem žmonėms - apie 150 litų. Vėjaračio valdymas paprastas: viena ranka yra laikomas vairas, o kita - burės virvė. Pramogauti gali ir vaikai.

Vilnietis archeologas Kęstutis Katalynas neseniai sostinės gyventojams ir svečiams pasiūlė naują pramogą - kartu pasivaikščioti po istorines vietas.

Supratęs, kad Vilniuje gidų yra labai daug, o miesto centras skersai išilgai jų išvaikščiotas, pradėjo ieškoti nišos, kaip panaudoti sukauptą informaciją.

Archeologas kviečia apžiūrėti įvairių amžių karybos paminklus aplink Naująją Vilnią: Pučkorių ir Rokantiškių piliakalnius, įtvirtintą XVI amžiaus Goštautų rezidenciją ir tarpukario statybos karinius įtvirtinimus.

1924-1927 metais okupacinė Lenkijos valdžia rengėsi atremti bolševikų puolimą ir prie Pučkorių atodangos buvo išbetonuota vieta lauko patrankai ir 2 kulkosvaidžiams keliui iš Rytų apšaudyti. Į juos galima patekti tik kelių dešimčių metrų požeminiais išbetonuotais tuneliais, kuriais vienoje vietoje tenka net šliaužti.

Kitose ekskursijose K.Katalynas kviečia aplankyti visus piliakalnius pakeliui į Kernavę, o Vilniuje - beveik nežinomus religijų objektus. Daugelį jų archeologas yra pats kasinėjęs. Už 3-5 valandų ekskursiją K.Katalynas prašo nuo 100 iki 200 litų.