Vyro didžiausia aistra ir pragyvenimo šaltinis - senoviniai automobiliai. Šiaulių pakraštyje gyvenančio verslininko ir kolekcininko G.Rimkaus namo rūsys, kiemas, garažai grūste prigrūsti antikvarinių automobilių.
Savo lobyną „Lietuvos rytui“ atvėręs kolekcininkas juokėsi, kad gal reikėtų ir sustoti, nes keliasdešimt turimų mašinų prikelti antram gyvenimui, ko gero, nebepakaktų ir dešimtmečio.
„Darausi išrankus, restauruoju tik ypač retus, egzotiškus, įdomią istoriją turinčius automobilius, - neslėpė šiaulietis. - Sergu šia liga, ir nepagydomai“.
Prisimena pirmąją nesėkmę
Neskubėk. Tuo vadovaujasi antikvarinių automobilių kolekcininkas, kuriam per pastaruosius 15 metų teko atlaikyti ir ne vieną nesėkmę.
Bene labiausiai G.Rimkus apsigavo, kai prieš 15 metų iš kolekciją išpardavusio tauragiškio įsigijo sovietų diktatoriaus Josifo Stalino dievintą limuziną ZIS101.
Vos kelis šimtus dolerių už šią 1940 m. pagamintą relikviją sumokėjęs šiaulietis netrukus neatsispyrė latvių kolekcininkų įkalbinėjimams ir mašiną kelis kartus brangiau pardavė.
Praėjus keliems mėnesiams G.Rimkus griebėsi už galvos, sužinojęs, jog latviai limuziną perpardavė Maskvoje keliasdešimt kartų brangiau.
Už itin mėgstamą ZIS101 vadinamieji naujieji rusai dabar negaili netgi po 100 tūkstančių dolerių.
„Tai buvo skaudi, bet reikalinga pamoka, kad niekada nereikia skubėti“, - šyptelėjo kolekcininkas.
Antrą pamoką šiaulietis gavo paklausęs draugų ir perleidęs sovietų desantininkų per karą Vietname naudotą tanką ASU57. „Pernelyg klausiau aplinkinių, todėl iki šiol griaužiuosi“, - pripažino G.Rimkus.
Automobilių ieškosi JAV
Anksčiau užsilikusių senienų Lietuvoje, kaimyninėse šalyse dairęsis šiaulietis dabar dominančias antikvarines mašinas dažniausiai perka JAV.
„Europoje neišliko jų tiek, nes europiečiai tiek ir neturėjo, - sakė G.Rimkus. - Juk daugiausia buvo „Opel“, BMW ir „MercedesBenz“ mašinų.
Įdomesnių eksponatų kolekcininkui suranda JAV gyvenantys draugai, dominančių modelių pasitaiko ir aukcionuose.
Lietuviai antikvarinių automobilių gerbėjai nukonkuruoja ir vietinius, nes amerikiečiams per brangu vietoje ieškotis meistrų, galinčių restauruoti sutrūnijusią mašiną.
„Pas mus Lietuvoje auksarankių tikrai netrūksta ir, manau, netrūks, nes susidomėjimas antikvarinėmis mašinomis sparčiai auga“, - kalbėjo šiaulietis.
JAV rado tikrą šedevrą
Bene vertingiausias eksponatas šiauliečio kolekcijoje - 1911 metais pagamintas ypač prabangus septynvietis automobilis „White“.
Jis - tikra retenybė, nes tokių buvo pagaminta vos 14. Pasaulyje yra išlikę tik keturi tokie automobiliai.
Šiuos limuzinus konstravę ir gaminę amerikiečiai broliai Whitai iš Klyvlendo naudojo konkurentų išradimus - „RollsRoyce“, „Dusenberg“ taikytas naujoves.
„Pažiūrėkite, įmontuota netgi reguliuojama pakaba“, - rodė kolekcininkas.
Būtent įdiegtos naujovės bei prabangos elementai ir sužlugdė „White“ gamintojus - pirkėjų neradę broliai buvo priversti skelbti bankrotą.
Nepardavė amerikiečiams
Atsitiktinai apie šią mašiną sužinojusiam G.Rimkui pasisekė, nes jis gyvena ne Jungtinėse Valstijose.
Šios mašinos šeimininkai labiausiai nenorėjo, kad ją įsigytų amerikietis.
„Nenorėčiau matyti, kaip ji važiuoja rekonstruota“, - tik todėl amerikietis atmetė tautiečių siūlymus ir perleido aptrūnijusį limuziną lietuviui.
G.Rimkus neslėpė, kad savo kolekcijos perlą įsigijo tikrai geros būklės - su originaliu, gyvybę rodančiu varikliu, puikiai išsilaikiusiu aliumininiu kėbulu, netgi išlikusiais apmušalų fragmentais.
„Tokias mašinas tik imk ir su jomis dirbk. Vienas džiaugsmas, - švytėjo retenybę parodęs kolekcininkas. - Esu įsitikinęs - po metų šis limuzinas jau važiuos“.
Atmetė viliojantį pasiūlymą
Pasidžiaugęs atkurta mašina, verslininkas neretai neatsispiria pagundai ir ją parduoda. Dažniausiai taip nutinka, kai šiaulietis jau turi nusižiūrėjęs vertingesnį modelį.
„Taip ir gausėja turima kolekcija. Atsisakai vieno automobilio, kad galėtum nupirkti kitą“, - neslėpė G.Rimkus.
Įkalbinėjimų nestigo ir pasklidus kalboms apie parsivežtą „White“.
Tačiau šį limuziną perleisti kitiems kolekcininkams G.Rimkus kategoriškai atsisakė: „Noriu pats jį prikelti antrajam gyvenimui“.
Mašiną parsinešė kibiruose
G.Rimkus juokėsi, kad kai kuriems kaimynams jis iki šiol yra keistuolis, tempiantis į namus surūdijusias, sudegusias, skendusias kiuženas.
Kartais nuostabos neįstengia nuslėpti ir meistrai, kai kolekcininkas parodo, ką įsigijo.
„Nežinočiau, nuo ko pradėti“, - tokį atsakymą šiauliečiui tenka išgirsti gana dažnai.
Šiaulietis neslėpė, kad labai skeptiškai buvo vertinamos galimybės atkurti visiškai suniokotą 1951 m. laidos limuziną „Cadillac Eldorado“, kuris buvo ištrauktas iš vandens telkinio.
„Kai išardėme, iš esmės visą mašiną buvo galima sudėti į kibirus, - šyptelėjo šiaulietis. - Tačiau jau matau šviesą tunelio gale - po kelerių metų ji važiuos“.
Aukcione - E.Presley limuzinas
Vieną tokį limuziną šiauliečiui jau pavyko atgaivinti. Tiesa, legendinio dainininko Elvio Presley ypač mėgtas 1959 m. laidos „Cadillac Eldorado“ nebuvo tokios apverktinos būklės.
Ryškiai raudonas nikeliuotomis detalėmis išpuoštas limuzinas su sulankstomu stogu dabar traukia kiekvieno akį.
Paklaustas, kiek kainuotų įsigyti tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Europoje graibstyte graibstomą „Cadillac Eldorado“, šiaulietis tik nusišypsojo: „Priklauso nuo to, kas automobiliu anksčiau važinėjo“.
Neseniai paskelbtame aukcione E.Presley limuzino pradinė kaina siekia 1 milijoną dolerių.
Toks pat, tik įžymybės garaže nestovėjęs automobilis kainuoja 4-5 kartus pigiau.
Sunkiausia rasti detalių
Pats juodo darbo nevengiantis ir abu sūnus aistra restauruoti užkrėtęs kolekcininkas pripažino, kad negali stora pinigine varžytis su turtingais žmonėmis, todėl neišgali nusipirkti labai geros būklės mašinos.
Atkurti senovinę mašiną užtrunkama ne tik dėl ilgo kruopštaus darbo, bet ir dėl detalių stygiaus. „Amerikiečiai nesuka galvos - perka senove dvelkiančias kopijas plastikiniu kėbulu, o man norisi originalo“, - neslėpė šiaulietis.
Jei per didžiulį draugų, pažįstamų būrį nepavyksta surasti trūkstamos detalės, šiaulietis užsako ją pagaminti.
Šiaulių ir aplinkinių rajonų auksarankiai sugeba pagaminti ir žiedus šimtamečio automobilio stūmokliams.
Kolekcininkas pripažino, kad sudėtingiausias darbas - atkurti identišką elektros įrangą, važiuoklę: „Variklį dažniausiai pavyksta prikelti, kėbulą surenkame, salono apdailą meistrai irgi atkuria“.
Aistra užkrėtė visą šeima
G.Rimkus nelepia, kad nesiruošia išparduoti ilgai rinktos kolekcijos ir ją paliks augantiems bei automobiliais besidomintiems sūnums.
Vyresnysis 16 metų Gabrielius seniai talkina tėvui.
Būtent jam buvo patikėta surinkti „Cadillac Eldorado“, ir šešiolikametis su užduotimi susitvarkė puikiai.
„Už tai sūnus gavo pavairuoti šią mašiną. Mačiau, kaip blizgėjo jo akys, ir supratau, kad Gabrielius jau užsikrėtė nuo manęs aistra senovinėms mašinoms“, - džiaugėsi verslininkas, į talką kartais pasikviečiantis ir jaunėlį 14 metų Danielių.
Savąją kolekciją aprodęs šiaulietis G.Rimkus pripažino, kad kolegos kolekcininkai turi gerokai vertingesnių eksponatų: „Patikėkit, lietuviai turi prisivežę tokių mašinų, nuo kurių kainos plaukai šiaušiasi. Įsivaizduokite automobilį už penkis milijonus eurų...“
Šis kolekcininkas savųjų retenybių neslepia.
Negana to, jau šį savaitgalį jis ketina surengti senovinių mašinų šventę Šiaulių miesto parke, į kurį jo draugai iš Lenkijos, Ukrainos, Latvijos suveš apie pusšimtį automobilių.