A.Merkel teigimu, nesaikingos centrinių bankų išlaidos veda prie naujos pasaulinės finansų krizės, kuri gali kilti per ateinančius 10 metų.
A.Merkel kritikuoja ECB už tai, kad bankas pasidavė „tarptautiniam spaudimui“ ir sutiko išpirkti kompanijų obligacijų už 60 mlrd. eurų. Tačiau lyginant su JAV federalinio atsargų banko išlaidomis ši suma nėra didelė. JAV centrinis bankas finansų sistemos likvidumo didinimo programai skyrė daugiau nei 10 trln. JAV dolerių.
Anksčiau Vokietijos centrinio banko pirmininkas Axelis Weberis pareiškė, kad per švelni centrinių bankų finansinė politika gali privesti prie infliacinio sprogimo.
Tuo tarpu Kipro centrinio banko vadovas Athanasiosas Orphanidesas mano, kad ECB turėtų aktyviau padėti finansų sektoriui.
Dėl pasaulinės finansų krizės pasaulio šalių centriniai bankai buvo priversti švelninti finansinę politiką, kad užtikrintų rinkos likvidumą ir minimizuotų ekonomikos nuostolius. JAV centrinis bankas šalies bazinę palūkanų normą sumažino iki 0-0,25 proc., o ECB - iki 1 proc.