Kultūros ministerija kiekvienais metais dalinai finansuoja Lietuvos leidyklų pateiktas lietuvių kalba kuriamos grožinės literatūros bei kitų Lietuvos kultūrai reikšmingų leidinių leidybą. Šiemet dėl skirstymo sprendžianti komisija vasario pabaigoje patvirtino sąrašą dotuojamų projektų už 2,024 mln. litų. Tačiau gegužės pabaigoje valdžia nusprendė šią sumą nurėžti perpus ir palikti 1,029 mln. litų. Komisija dar kartą turėjo atsijoti projektus.
Jos pirmininkė Eglė Patiejūnienė pripažino, kad po tokio valdžios sprendimo visi nariai net ketino atsistatydinti, bet pačių leidyklų labui nutarė dirbti toliau ir dar kartą peržiūrėti projektus. „Mes per antrąjį karpymą rangėmės kaip unguriai ant įkaitusios keptuvės. Tai buvo nežmoniškai sunkus posėdis, keturias valandas džiovinome smegenis“, - tvirtina E.Patiejūnienė.
Parama sumažėjo iki keturių kartų
Tačiau jų sprendimais liko patenkintos ne visos leidyklos, kurių projektai buvo išbraukti ar jų finansavimas drastiškai sumažintas. Jų atstovai teigia, kad patvirtintame sąraše dominuoja grožinė literatūra, net jei jos vertė abejotina, o kiti „kultūrai reikšmingi“ leidiniai išmesti už borto arba jiems skirti grašiai.
„Jeigu išsitrauksime prioritetų sąrašą, ten vietos yra viskam. Po vasarį patvirtino sąrašo visi prarijo karčią piliulę, kad kažkas susirinko du trečdalius viso biudžeto, bet kai ėmė pjauti, pasirodė, kad čia jau gyvybės ir mirties klausimas, - teigia „Aidų“ leidyklos direktorius Pranas Vildžiūnas. - Aš kalbu iš savo perspektyvos, bet tokioje situacijoje atsidūrė 5-6 leidyklos, kurios užsiėmė aukštesnės klasės knygų leidyba“.
„Aidų“ leidyklai iš trijų pateiktų projektų po peržiūros liko du. Visa šiai leidyklai skiriama dotacija nuo 71,4 tūkst. litų susitraukė iki 35 tūkst. litų. Kai kurios kitos leidyklos taip pat turėjo susitaikyti su gerokai sumažinta parama: štai A.Žandario įmonė vietoj planuotų 36 tūkst. litų gaus tik 9 tūkst. litų, „Apostrofa“ vietoj 50 tūkst. litų – 27 tūkst. litų, „Baltos lankos“ vietoje 62 tūkst. litų – 18 tūkst. litų.
Anot P.Vilžiūno, ne grožinei literatūrai, o humanitariniams leidiniams buvo atseikėta tik tiems, kurių autorių vardai yra labai garsūs ir jų atmetimas būtų sukėlęs skandalą. „Kai mes nesame išsivertę nė 0,001 procento normaliai valstybei būtinos pasaulio klasikos, o daliname pinigus grafomanijai ir vaikiškoms knygelėms ir dar tą padarome jubiliejiniais metais, tuoj kultūrinę leidybą ištiks šv.Brunono likimas“, - piktinasi „Aidų“ vadovas.
„Dabar nuostata tokia: žmonėms reikia H.Kunčiaus, duokime H.Kunčių. Bet jei žmonės jį skaito ir jis atsiperka, tai kodėl jį reikia remti? Nes pagal tokį principą neremkime simfoninio orkestro, o remkime grupę „Yva“, - siūlo P.Vildžiūnas - Ką mes vadiname kultūra? Ja matuojame pagal verslumą? Tada geriausia, kad Kultūros ministerija duotų pinigų plytų fabrikui arba naftos gręžiniui, nes jis daug verslesnis už knygos leidybą“.
„Baltų lankų“ vykdančioji direktorė Rasa Meiduvienė nesutinka su tokiais argumentais. Pasak jos, ministerija turi rūpintis tuo, kad knygos nestovėtų leidyklų fonduose, grąžintos iš knygynų, kur jų niekas neperka, ir bibliotekose, kur jų niekas neskaito. „Kaip tik turėtų skatinti įdomią literatūrą. Žmonių skonis labai kinta. Nenoriu įžeisti nė vienos leidyklos, bet dėl kai kurių knygų kyla klausimas, kam iš viso jas leidžia. Nupirkta bus trys keturi egzemplioriai. Negi ją dabar reikia leisti, kad trys keturi profesoriai nusipirks?“ - klausia ji.
Orientuojasi į autorinę kūrybą
„Netiesa, kad remiami komerciniai projektai. Jeigu iš paraiškos matyti, kad tai atvirai komercinis projektas, kuris atneš pelno, mes finansavimo neskiriame, nebent tai būtų susiję su gyvuoju ar mirusiu klasiku, kuris tikrai svarbus visam kultūriniam kontekstui“, - aiškina komisijos pirmininkė E.Patiejūnienė.
Ji nurodo, kad Kultūros ministerija pirmenybę teikia originaliai lietuvių autorių kūrybai, vaikų bei paauglių literatūrai, tęstiniams projektams, kurie be paramos neišeitų. „Prioritetas yra visiškai nekomerciniams leidiniams, turintiems išliekamąją vertę ir kurie negaus finansavimo iš jokio kito šaltinio, pavyzdžiui, tradiciniai poezijos almanachai, knygos neregiams“, - sako ji.
Vis dėlto ji neigia, kad ima dominuoti grožinė literatūra: „Kriterijus yra ne tos literatūros „grožiškumas“, kriterijus yra autorinė kūryba. Mes palikome ir eseistiką, ir autorinę literatūros kritiką, o tarp tų knygų, kurias leidyklos turbūt turi galvoje, buvo tokių, kurios mums atrodė vertingos, bet tai buvo vertimai arba, pavyzdžiui, dailininkų, kompozitorių, muziejininkų biografijos, kurios nėra kūryba ir nesusijusios su lietuvių literatūra. Čia taip pat priskirčiau pusiau albuminius leidinius, kur paveiksliukai užima 90 proc. vietos ir tik likusi dalis skirta paviršutiniškam tekstui“.
„Baltų lankų“ vykdančioji direktorė R.Meiduvienė pritaria atrankos kriterijams: „Aš manyčiau, kad jie pradėjo eiti teisinga linkme. Tas knygas, be kurių galima apsieiti, ir nukirpo. Dėl to aš didesnių problemų nematau. Paremti turėtų brangiai kainuojančias reikalingas knygas, kurias žmonės pirktų, bet dabar neturi pinigų. Taip, mokslinės akademinės literatūros reikia, bet gal ne tokiais kiekiais, kiek jos buvo?“
Tačiau P.Vildžiūnas tokių atrankos kriterijų negali suprasti. Jis pateikia pavyzdį: leidykla paskaičiavo, kad planuojamiems išleisti M.K.Čiurlionio laiškams lietuviškai su lenkišku originalu reikės 189 tūkst. litų. Komisija projektui skyrė 33 tūkst. litų, o po nupjovimo liko 20 tūkst. litų. „Nesuprantu, kaip tokiam projektui galima skirti tik tiek pinigų, jei Herkaus Kunčiaus romanui „Pijoko chrestomatija“ davė 23 tūkst. litų, vėliau nupjovė tik 3 tūkst. litų ir paliko irgi 20 tūkst. litų“, - stebisi P.Vildžiūnas.
Kodėl vieniems pasisekė labiau nei kitiems?
„Versus Aureus“ vyr. redaktorė Romualda Brastavičienė teigia negalinti šimtu procentų patvirtinti, kad grožinė literatūra išstumia kitas knygas, mat leidykla gauna dotacijų abiem literatūros rūšims.
Šiemet tarp komisijos patvirtinto sąrašo projektų yra 11 „Versus Aureus“ planuojamų išleisti knygų. Per antrajį karpymą buvo nuimti keturi projektai, o skiriamų pinigų suma sumažėjo nuo 221 tūkst. litų iki 117 tūkst. litų.
Paklausta, kaip pavyko gauti tokią solidžią paramą, R.Brastavičienė svarstė, kad tai galėjo nulemti gerai žinomi ir „svorį“ literatūriniame bei moksliniame pasaulyje turintys autoriai. „Čia remiama ne tiek leidykla, kiek patys kūrėjai, nes pinigai duodami būtent jų leidiniams ir autoriniams atlyginimams“, - teigia „Versus Aureus“ vyr. redaktorė.
„Baltų lankų“ atstovės R.Meiduvienės taip pat nestebina, kad kai kurioms leidykloms pavyko gauti paramą daugiau nei dešimčiai projektų: „Yra buvę, kad ir „Baltų lankų“ leidykla buvo vyraujanti. Tiesiog prisirinko šiam projektui daugiau knygų ir pasiūlė tokias, kurios atitiko šitas sąlygas. „Baltos lankos“ šį kartą nelabai turėjo ką pateikti, nes ne visada remtinos knygos yra populiarios. Kad juos parėmė daugiau, tai nereiškia, kad jos bus pelningos. Gal geriau dabar išleisti pelningesnius projektus, o sunkesnius projektus pasilikti geresniems laikams?“
Sujaukė planus
Vis dėlto visi pašnekovai sutaria dėl vieno – staigūs valdžios sprendimai nurėžti milijoną sujaukia leidyklų planus ir įvaro į kampą.
„Kai duoda paramą, tu susiplanuoji, pradedi dirbti, o paskui staiga nuima. Tai, be abejo, kažkiek skaudu, bet mes suprantame, kad dabar toks laikas. Tik būtų gerai, kad to nesužinotume, kai darbai įpusėja“, - apgailestavo R.Meiduvienė.
„Aidų“ vadovas sako, kad po antro peržiūrėjimo iš jų dotacija buvo atimta būtent tai knygai, kurią šią savaitę jau ketino atiduoti spausdinti - Josefo Mackiewicziaus „Kelias į niekur“. „Tu manei, kad tas knygas esi laimėjęs, su jomis dirbi, moki honorarą, meti į gamybą ir staiga išvakarėse praneša tokią žinią“, - trauko pečiais P.Vildžiūnas.
Jo teigimu, kai tik penktadienį ministerija paskelbė apie finansavimo mažinimą, jau pirmadienį visi nupjovimai buvo patvirtinti. „Jie tai pridengė viešųjų ryšių akcija. Apie nupjovimą nė šuo nesulojo, o antradienį visos žiniasklaidos priemonės transliavo, kad A.Kubilius rado 2 mln. litų iš Privatizavimo fondo, kurie dar neaišku nei kaip bus paskirstyti, nei kam duoti, ar bus kompensuoti nupjovimai, ar skelbiamas naujas konkursas“, - kalbėjo P.Vildžiūnas.
Dabar jau Kultūros ministerija skelbia, kad nereikia skubėti iš naujo pasirašinėti sutarčių, nes dalis pinigų gali būti grąžinti, o papildomoms lėšoms gauti bus skelbiamas konkursas. Sujauktus planus taisantys leidėjai vėl priversti laukti.