Nors savivaldybės pranešime spaudai buvo teigiama, kad „Kauno energijos“ valdybos posėdyje gegužės 27-ąją sprendimas dėl kreipimosi į tarptautinį arbitražą nepriimtas pritrūkus kvorumo, ketvirtadienį „Kauno energijos“ bendrovės generalinis direktorius Rimantas Bakas Eltos korespondentę patikino, jog valdybai priimti sprendimus kvorumo pakako ir priimti sprendimai yra teisėti.
„Kauno energijos“ valdyba nutarė tęsti derybas su Kauno termofikacijos elektrinės vadovais, aiškintis, kiek konkrečiai investuota į šią elektrinę, kiek investicijų trūksta sutarčiai įvykdyti.
ELTA primena, kad 2003 metų pavasarį skolose paskendusi savivaldybei priklausanti „Kauno energija“ už 116,5 mln. litų pardavė Kauno termofikacijos elektrinę konsorciumui, sudarytam iš Rusijos bendrovės „Gazprom“, „Dujotekanos“ ir JAV įmonės „Clement Power Venture Inc.“. Elektrinę įsigiję savininkai į šio objekto infrastruktūrą pirmuoju etapu žadėjo investuoti apie 140 mln. litų. Planavo atnaujinti įrangą, pastatyti 80 megavatų galingumo elektrinę. Iš viso įsipareigota per 15 metų investuoti 400 mln. litų.
Pirmojo etapo trukmės terminas (ir pratęstas) baigėsi šių metų kovo pradžioje. Netesybos, o tiksliau - bauda, sudarytų 15 procentų skirtumo, kuris fiksuojamas tarp parduodant Kauno termofikacijos elektrinę sutartimi žadėtos bei faktinės dabartinių investicijų sumos. Spėjama, jog bylinėtis būtų galima maždaug dėl 17 mln. litų priteisimo „Kauno energijos“ naudai.
Pastaruoju metu Kauno termofikacijos elektrinės savininkai aktyviai reklamuoja savo planus Kaune pastatyti naują 350 megavatų elektrinę. Tokiu būdu, anot jų, į energijos ūkį mieste bus investuota apie milijardas litų.
Beje, daugiau nei prieš mėnesį Kauno miesto tarybos kolegijos posėdyje apsilankęs ir informaciją apie projektą pateikęs „Dujotekanos“ bei specialiai statybai sukurtos bendrovės „Kauno elektrinė“ vadovas Rimandas Stonys apie netesybas ar galimas baudas nekalbėjo. Pasak R. Stonio, prieš kelerius metus sudarant sutartį tarp „Kauno energijos“ ir elektrinės pirkėjo nenurodyta, kokios konkrečiai turėtų būti daromos investicijos ir į ką nukreiptos. Investuotojai, jo teigimu, dabar nemato prasmės investuoti į seną, apie 30 metų tarnaujančią elektrinę. Jie kur kas daugiau negu sutartyje numatyta pinigų investuos statydami naują elektrinę, kartu užtikrindami patikimą šilumos Kaunui ir elektros energijos Lietuvai tiekimą.