„Naujų mokesčių sunkmečio sąlygomis neturėtų būti“, - sakė D.Kreivys žiniasklaidai ketvirtadienį. Esą įstatymą dėl mokesčių tarnybiniams automobiliams reikia arba taisyti, arba atidėti. Tokia yra jo, kaip ministro ir Saulėtekio komisijos pirmininko, nuomonė, kad sąlygos šiuo metu verslui nebūtų sunkinamos, tad jis teiks klausimą Vyriausybei.
Jis patikino, kad nemeta pirštinės finansų ministrui, tačiau dėl šio naujo mokesčio turėtų būti priimtas bendras politinis sprendimas.
Valstybinės mokesčių inspekcijos aiškinimu, mokestis už automobilius turėtų būti skaičiuojamas dviem būdais. Pirmasis: būtų taikoma fiksuota suma - 0,75 proc. automobilio rinkos kainos, nuo kurios kas mėnesį tarnybinį automobilį naudojančiam asmeniui būtų skaičiuojamas 15 proc. gyventojų pajamų mokestis, 6 proc. - privalomo sveikatos draudimo įmokos, o 3 proc. „Sodrai“ mokėtų darbdavys. Kitas būdas - nustatyti automobilio nuomos rinkos kainą ir nuo jos skaičiuoti minėtus mokesčius. Šią sumą darbdavys išskaičiuotų iš darbuotojo darbo užmokesčio.
Bankus visi verslo gaivinimo pinigai pasieks iki birželio pabaigos
Visi verslo gaivinimo pinigai, kuriuos komerciniai bankai turės išdalyti iš esmės mažoms ir vidutinėms įmonėms, juos pasieks iki birželio pabaigos arba liepos pradžioje. Iš viso tam iš Ūkio ministerijos bus suteikta 1,3 mlrd. litų, o patys bankai dar turėtų pridėti apie 1 mlrd. litų.
Paskolas verslo projektams ir apyvartai tam paraiškas pateikusios mažos įmonės turėtų gauti labai greitai - per 10 savaičių nuo paraiškos pateikimo, o didesnių investicinių projektų kreditavimas gali trukti iki dvejų metų.
Apie tai ūkio ministras D.Kreivys informavo ketvirtadienį po įvykusio susitikimo su bankų, pasirinktų teikti minėtas paskolas, vadovais.
D.Kreivys pripažino, kad verslo gaivinimo paskolų teikimas vėlavo, tačiau dabar esą šis procesas turėtų paspartėti. Pinigus pervedus bankams, Ūkio ministerijai beliks kontroliuoti, kad jie operatyviai pasiektų verslą, o galimoms problemoms aptarti numatyta kas mėnesį susitikti su bankų atstovais.
Šiuo metu, anot D.Kreivio, peržengta simbolinė riba - kreditai suteikti 100 įmonių, o paraiškų yra apie 400. „Nemaža dalis kreditų eina ir į gamybines įmones, o tai yra paskatos mūsų ekonomikos stuburui“, - teigė ministras.
Jis pažymėjo, jog jau funkcionuoja dvi kompensavimo priemonės - paskolų palūkanų ir kreditų garantijų, kurioms skirta apie 0,5 mlrd. litų. Ši suma ateityje gali būti padidinta, nes bankai pageidauja didesnių garantijų.
Bankininkai sakė, kad susidomėjimas kreditais yra didžiulis, o juos nori gauti prekybos, paslaugų, transporto, baldų ir kitos gamybinės įmonės iš įvairių Lietuvos vietovių. Vis dėlto apie pusę paraiškų tenka atmesti, nes dalis įmonių yra įsiskolinusios, o refinansuoti jų ankstesnių finansinių įsipareigojimų iš gaivinimo lėšų negalima.
Įmones esą tenkina palankios skolinimo sąlygos, tačiau jos pageidauja dar mažesnių palūkanų - iki 4 proc. metams.
Šiaulių banko valdybos pirmininko pavaduotojas Viktoras Budraitis teigė, kad nors paskolų teikimo sąlygos palankios ir bankas jau gavęs apie 100 paraiškų, prašymus yra patenkinęs apie 40 įmonių. Problemų kreditus suteikti kyla dėl smukusios paklausos, nes nėra rinkų. Tačiau esą mažos įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų, „verda naktimis“ ir naujas rinkas suranda net Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir kitur.
„Parex“ banko vadovė sakė, kad dabar irgi dirba su 100 nedidelių įmonių iš visos Lietuvos, o vidutinė teikiamos paskolos suma siekia 190 tūkst. litų.