Daugiausia nerimo dėl neaiškios JAV dolerio ateities patiria Kinija – pagrindinė augančio JAV deficito finansuotoja, sukaupusi didžiausią pasaulyje JAV skolos vekselių kolekciją. Beatodairiško JAV pinigų dauginimo sunervinti kinai pranašauja dolerio eros pabaigą ir kviečia pasaulį ieškoti naujos, patikimesnės rezervų valiutos. Tačiau kol kas nė viena iš egzistuojančių valiutų neatrodo pajėgi greitai pakeisti vis prastėjančios reputacijos „žalius“. Juolab kad dauguma analitikų apskritai neskuba laidoti nei JAV ekonomikos, nei jos nacionalinio pinigo, prisimindami, kad ši šalis jau yra pakilusi ir iš gilesnių ekonominių duobių.
Grimzta į skolas
Ambicingas JAV prezidento Baracko Obamos planas skirti beveik 800 mlrd. USD krizės apimtai šaliai gaivinti, tikėtina, iš tiesų duos vaisių ir neleis galingiausiai pasaulio ekonomikai nugrimzti į ilgalaikę recesiją. Tačiau gyvenant šalyje, kurios vyriausybė kaip atkirtį krizei tegali pasiūlyti nuožmų išlaidų mažinimą, kyla natūralus, pavydo padiktuotas klausimas: iš kur JAV administracija semia tuos pagalbos ūkiui milijardus?
„Atsakymas paprastas – amerikiečiai skolinasi tam, kad galėtų finansuoti Obamos ekonomikos skatinimo programą. Didžioji dalis pinigų „ateina“ iš vidaus – patys JAV investuotojai išperka vertybinius iždo popierius. Kita dalis skolos išperkama užsienio investuotojų, ypač Azijos šalių, tokių kaip Kinija ir Japonija. Paradoksalu, tačiau be Azijos pagalbos JAV šiuo metu negalėtų finansuoti savo biudžeto deficito“, – „Versus“ kalba Londono Sityje dirbantis lietuvis bankininkas.
Balandžio viduryje JAV valstybės skola – t. y. JAV federalinės valdžios skola užsienio valstybėms, taip pat visiems juridiniams ir fiziniams asmenims, išpirkusiems JAV vyriausybės vertybinius popierius – viršijo 11,2 trln. USD. Vidutiniškai kasdien ji padidėja maždaug 7 mln. USD, o šiuo metu kiekvienam amerikiečiui tenka daugiau nei 36 000 USD valstybės skolos.
Daro, ką gali
Televizija CBS suskaičiavo, kad prireikė 191 metų – nuo 1791 iki 1982-ųjų – kol JAV sukaupė pirmąjį savo skolos trilijoną. Antrajam ir trečiajam trilijonui pasiskolinti Amerikos valdžia tesugaišo aštuonerius metus. 2001 metais prezidentu tapęs George’as W. Bushas nacionalinę JAV skolą pagilino nuo 5,7 iki 10,6 trln. USD. Per pirmus du prezidentavimo mėnesius Obama „uždirbo“ daugiau nei 400 mlrd. USD skolos.
Skaičiuojama, kad išlaikius tokį pat tempą, Obamos administracija įsiskolinimus didins dvigubai greičiau, nei tą darė Busho kabinetas – tokiu atveju JAV valstybės skola 2012 metų pabaigoje viršytų 16 trln. USD, o tai yra beveik visas metinis JAV BVP.
Prancūzas ekonomistas Antoine’as Hyafilas, vadovaujantis tarptautinės verslo mokyklos Paryžiuje HEC Finansų fakultetui, taip pat dėstantis Baltijos vadybos institute BMI Vilniuje, mano, kad šiuo metu JAV tiesiog neturi alternatyvų skolinimuisi.
„Jie daro, ką gali. Arba bandai išlaikyti tam tikrą ekonominio aktyvumo lygį, neleisti pernelyg didelio smukimo, arba patiri didžiulį ekonomikos nuosmukį su milžinišku nedarbu“, – dėsto jis. Hyafilas pabrėžia, kad JAV vyriausybę baugina visuomenėje tvyrantis pesimizmas – žmonės pradėjo taupyti, namų ūkių privačių santaupų lygis nuo beveik nulio per kelis mėnesius pasiekė 3% ir toliau auga.
„Vienintelis būdas išlaikyti ekonomikos aktyvumą – didinti viešąsias išlaidas remiant žmones, nukentėjusius nuo krizės, kad jie galėtų vartoti“, – dėsto prancūzas. Anot jo, alternatyva – bankrotų, nedarbo, finansinių žlugimų bacila būtų pernelyg didžiulė problema visam pasauliui, ne tik pačiai JAV.
„Nemanau, kad mes galime sau tą leisti“, – vertina ekonomistas. Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, nepaisant stulbinančių absoliučių skaičių, JAV skolos santykis su šios šalies BVP nėra toks bauginantis.
Kaip gaminami pinigai
Kitas pasaulio su nerimu stebimas reiškinys JAV – tai staigus pinigų kiekio rinkoje didinimas. Tiesa, šį kartą spausdinimo mašinų net neprireikė įjungti – pinigų pristigusias finansų rinkas stengiamasi išjudinti naudojant vadinamąją kiekybinio palengvinimo (angl. quantitative easing, QE) procedūrą. Tai monetarinė priemonė, kuria siekiama padidinti grynųjų pinigų masę cirkuliacijoje ir kurios imamasi išsekus palūkanų mažinimo galimybėms. Per šią procedūrą centrinis bankas superka komercinių bankų turimus aktyvus, taip suteikdamas rinkai papildomą pinigų injekciją. Šis metodas laikomas rizikinga monetarine priemone – už mokesčių mokėtojų pinigus perkami aktyvai, kurių vertę dažnai būna sunku tiksliai nustatyti, todėl jos griebiamasi tik užklupus sunkioms finansinėms aplinkybėms.
Niujorke leidžiamas mėnesinis verslo žurnalo „Portfolio“ apskaičiavo, kad vien per paskutinius keturis praėjusių metų mėnesius JAV Federalinis rezervų bankas (FRB) „iš nieko“ sukūrė papildomus 1,35 trln. USD. Tiesa, grynųjų dolerių apyvarta per tą laiką teišaugo 48 mlrd. Ekspertų vertinimu, užkūręs quantitative easing mašinas, FRB pavertė JAV mokesčių mokėtojus papildomos kreditų rizikos įkaitais. Dabar kažkada buvusioje pagrindinėje pasaulio finansų gatvėje Volstrite klaidžioja ciniškas šios situacijos apibūdinimas: „Grynieji už šiukšles“ (angl. Cash for trash).
Optimizmo variklis
Tačiau dauguma rimčiausių pasaulio žiniasklaidos priemonių tokius FRB veiksmus vertina gana palankiai – esą ši kraštutinė priemonė įkvėpė optimizmo JAV finansų rinkoms ir išblaškė šalyje recesines nuotaikas. Tiesa, realiai grynaisiais pinigais amerikiečiai nebuvo užtvindyti – išsipūtė tik FRB laikomos komercinių bankų atsargos – 2008 rugpjūtį siekusios 100 mlrd. USD metų pabaigoje jos sudarė 820 mlrd. USD.
Rezervus pasididinę bankai gali laikyti juos centriniame banke uždirbdami iš palūkanų arba naudoti juos naujiems kreditams išduoti. Tačiau antrojo varianto JAV komerciniai bankai rinktis neskuba – jie vis dar bijo rizikuoti dalydami naujus kreditus, kai ekonominė padėtis neaiški. Tačiau FRB pastangos nelaikomos beviltiškomis: labai atpigo skolinimasis tarpbankinėje rinkoje, atgijo vertybinių popierių birža, sumažėjo paskolų palūkanos.
Londone dirbantis investicijų ekspertas, kompanijos „Cicero Capital“ generalinis direktorius Jamesas Oatesas prognozuoja, kad dėl tokios stimuliuojančios monetarinės politikos JAV ekonomika atsigaus greičiau nei, tarkim, daug konservatyviau veikiančiose ES šalyse.
„Finansų pasaulyje beveik viską lemia pasitikėjimas. Jeigu žmonės pasitiki, kad begalinis skolinimasis, dirbtinis pinigų kiekio didinimas yra praktiniai būdai krizei suvaldyti, tai gali ir visai nesusilpninti dolerio“, – „Versus“ sako jis. Ekspertas mano, kad vos pajutusios, kad JAV administracija pradeda abejoti savo veiksmų efektyvumu, rinkos gali smogti negailestingą smūgį JAV dolerio stiprumui.
„Tačiau kol kas beveik visi yra sužavėti Obamos administracijos politika – geri tiek vidaus, tiek išorės vertinimai. Galų gale visi supranta, kad ir kokioje duobėje dabar būtų, JAV ekonomika yra didžiausia ir galingiausia pasaulyje – jos potencialas niekur nedingo“, – optimistiškai situaciją piešia Oatesas.
Bijo dėl savęs
Tačiau tokiu optimizmu pastaruoju metu nebetrykšta Kinija, atvirai kritikuojanti FRB veiksmus ir nerimaujanti, kad pinigų kiekio rinkoje didinimas gali pakirsti JAV dolerio vertę, o sykiu ir sumenkinti milžiniškus Kinijos užsienio rezervus (apie 2 trln. USD), kurių du trečdaliai yra sukaupti doleriais.
Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pradėjusi stiprėti Kinijos pramonė sukūrė pasaulinį fenomeną: milžinišką pigios darbo jėgos mašiną. Natūraliai susiklostė, kad dvigubai daugiau importuojanti nei eksportuojanti JAV tapo pagrindine Kinijoje pagamintų pigių prekių vartotoja. Susidarė uždaras ciklas: amerikiečiai skolinosi žemomis palūkanomis tam, kad galėtų nusipirkti kiniškų prekių, o klestinčios gamybos Kinija pinigų perteklių investavo į JAV iždo obligacijas, taip padėdama palaikyti stabilų JAV dolerio kursą ir žemas palūkanas.
„Šiuo metu Kinija yra išpirkusi tiek JAV skolų, kad tai jau tapo nebe JAV, bet pačios Kinijos problema. Šiuo atžvilgiu Kinija dabar pažeidžiama“, – pažymi britų analitikas Oatesas. Jis pabrėžia, kad tokia situacija susiklostė dėl to, kad pati Kinija neturi gerai funkcionuojančios bankininkystės sistemos – todėl ji renkasi JAV savo pertekliniams pinigams laikyti.
„Kinija, tapusi savotiška JAV problemų įkaite, tapo ir JAV dolerio stabilumo garantu“, – teigia prancūzas ekonomistas Hyafilas.
Kinijos centrinio banko vadovas Zhou Xiaochuanas kovo mėnesį viešai pareiškė, kad atėjo laikas persvarstyti tarptautinę monetarinę sistemą ir galbūt pakeisti JAV dolerį kaip pagrindinį rezervų vienetą kuria nors kita tarptautine valiuta. Kinų bankininkystės vadovo manymu, verta svarstyti Tarptautinio valiutos fondo (TVF) sukurtos „sintetinės“ valiutos, vadinamos Specialiosiomis skolinimosi teisėmis (SST, angl. Special Drawing Rights) sustiprinimo variantą. SST buvo sukurta 1969 metais, išvedant stipriausių pasaulio valiutų vidurkį ir iki šiol naudojama tik kaip atsiskaitymų vienetas tarp TVF narių.
Xiaochuanas pareiškė, kad vienos šalies valiuta pagrįsta pasaulinė finansų sistema turi mažiausiai du didelius trūkumus. Visų pirma tai sukuria pasaulinį disbalansą – pinigų perteklių turinčios šalys neturi didelio pasirinkimo, tik investuoti rezervine valiuta, tačiau ją valdanti JAV per tai sukūrė pigių paskolų burbulą. Antra, sukuriamas konfliktas tarp nacionalinių JAV ir likusio pasaulio interesų. Pinigų kiekio rinkoje didinimas galbūt ir yra pagrįstas žiūrint iš amerikiečių varpinės, tačiau jis kelia nerimą dėl paties dolerio ir viso pasaulio finansų stabilumo, pažymi vienas įtakingiausių kinų.
Miglota ateitis
Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė teigia, kad JAV dolerio vertė šiuo metu yra stabili, nes kitos šalys, siekdamos užtikrinti rinkos likvidumą, taip pat didina pinigų kiekį apyvartoje.
„Mokslininkų nuomone, šis pinigų kiekio didėjimas neturės didesnės įtakos kainų augimui, nes ją stabdys aukštas nedarbo lygis, kuris riboja darbininkų galimybes reikalauti didesnio atlyginimo. Tą rodo ir naujausi JAV infliacijos duomenys – kovą vartotojų kainų indeksas smuko 0,4% ir tai buvo didžiausias nuosmukis nuo 1955 metų, – sako „Versus“ pašnekovė. – Tačiau ekonomikos ekspertai nuogąstauja, kad ateityje tai gali turėti neigiamų padarinių JAV ir pasaulio ekonomikai.“
Hyafilas prognozuoja, kad JAV dolerio vertės praradimas – neišvengiama perspektyva. „Tačiau tai dar ne pačios artimiausios ateities įvykiai. Šiame cikle greičiausiai dar kartą įsitikinsime analogų pasaulyje neturinčiu JAV ekonomikos lankstumu. Bet skolinimosi mastai, vidaus ir išorės deficito lygis yra toks, kad infliacijos JAV ir dolerio nuvertėjimo išvengti bus sunku“, – mano jis.
Oatesas taip pat atkreipia dėmesį, kad dabartinės JAV vyriausybės pastangos užtikrinti likvidumą finansų rinkoje ilgalaikėje perspektyvoje gali padovanoti šaliai infliaciją.
„Bet tai nebūtų vien tik JAV iškilusi problema. Panašūs procesai vyksta daugelyje pasaulio valstybių. Naujų pinigų spausdinimas gali ne tik užpildyti defliacijos sukurtą skylę, bet ir įsukti infliacijos mašiną“, – perspėja analitikas.