Ekspertų aiškinimu, šalyje veikiant valiutų valdybos modeliui, litų kiekį apyvartoje nulemia rinkoje susiklosčiusios sąlygos - jis priklauso nuo keičiamų litų į eurus ir eurų į litus balanso. Devalvavus litą, litų kiekį apyvartoje nulemtų valdžios sprendimas, o pats devalvavimas „nebūtų teisingesnės ar Lietuvos situaciją atitinkančios padėties įtvirtinimas, o subjektyvus, politizuotas, savavališkas valstybės įsikišimas, iškreipiantis rinkos santykius“.
Valiutų valdyba leidžia išlaikyti fiksuotą kursą ir būtinus rezervus tiek ekonomikos kilimo, tiek kritimo metu. Tad ekonomikos nuosmukio metu būtina ne koreguoti lito kursą, o neriboti kainų, įskaitant ir darbo, siekti, kad viešojo sektoriaus išlaidos atitiktų finansavimo galimybes.
LLRI nuomone, esant valstybiniam pinigų emisijos monopoliui, pinigų pasiūla gali tapti neribota, nes ji priklauso nuo centrinio banko valdytojų subjektyvių sprendimų ir nėra ribojama konkurencijos. Būtent todėl nacionalinės valiutos emisija turi būti suvaržyta objektyviomis ir automatiškai veikiančiomis taisyklėmis, kurias ir užtikrina valiutų valdybos modelis.
Lito devalvavimas padidintų pinigų kiekį apyvartoje, kadangi būtų pakeistas santykis, jog litai privalo būti padengti eurais. Tačiau kitų gėrybių - išteklių, prekių, kapitalo, darbo - kiekis dėl šio sprendimo nepasikeistų, tad litų kiekio apyvartoje padidėjimas sąlygotų kainų augimą ir lito nuvertėjimą kito turto atžvilgiu. Lito devalvavimas nuskurdintų žmones, kurie turi litų, gauna pajamas litais ar yra paskolinę litus. Labiausiai būtų nubausti tie, kurie taupo ir laiko santaupas litais.
„Lito devalvavimas padidintų pinigų kiekį apyvartoje, tuo tarpu prekių ir paslaugų kiekis ekonomikoje išliktų nepakitęs. Dėl šios priežasties kainos Lietuvoje imtų didėti, prisitaikydamos prie padidėjusio litų apyvartoje kiekio. Lito devalvavimas taip pat brangintų importuojamas prekes, iš importuojamo kuro gaminamą energiją ir kitus energijos produktus. Tad augančios kainos neišvengiamai didintų infliaciją, o Lietuva dar labiau nutoltų nuo euro įvedimo“, - konstatuoja LLRI.
Teigiama, jog litas realiai jau yra nuvertėjęs euro atžvilgiu, tad devalvavimas leistų nustatyti tikrąjį lito ir euro kursą. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad šis požiūris grindžiamas prielaida, jog valiutos kursas rinkoje yra matematiškai suskaičiuojamas dydis, o ne pasiūlos ir paklausos rezultatas. Susiejant litą su JAV doleriu bei persiejant jį prie euro, lito kursas buvo nustatytas pagal tuo metu buvusį rinkos kursą, kurį lėmė tuo metu buvęs pinigų kiekis. „Teigti, jog litas yra pervertintas arba nuvertintas euro atžvilgiu, esant valiutų valdybai, reikštų teigti, kad euras yra nuvertintas arba pervertintas euro atžvilgiu. Tai, kad skiriasi kainos Lietuvoje ir euro zonos šalyse, neleidžia teigti, jog oficialus valiutos kursas neatitinka realiojo. Analogiškų prekių ir paslaugų kainos skiriasi ir pačioje Lietuvoje, tačiau tai nereiškia, kad lito kursas skirtinguose miestuose yra skirtingas“, - aiškina analitikai.
Lito devalvavimas dažnai minimas kaip eksporto skatinimo įrankis. Tačiau ši priemonė, anot LLRI, yra dirbtinė, diskriminacinė ir sukelianti daug neigiamų pasekmių. Devalvuojant valiutą eksportuotojams atsiranda galimybė laikinai sumažinti eksportuojamos produkcijos kainas dėl to, kad dalį produkcijos sąnaudų sudaro darbo jėgos kaina. Eksportuotojų laimėjimas dėl devalvavimo yra laikinas, nes augant infliacijai algas reikės kelti. Be to, daugelio eksporto prekių gamybai naudojamos įvežtinės žaliavos dėl lito devalvavimo pabrangtų.
Dar viena iš didžiųjų blogybių - padidėtų paskolų našta pasiskolinusiems eurais. Lietuvos banko duomenimis, šių metų sausį paskolos nefinansinėms įmonėms bei namų ūkiams eurais sudarė 41 mlrd. litų (37 proc. 2008 m. BVP). Daugelis įmonių ir namų ūkių pajamas gauna litais, todėl lito devalvavimas padidintų įmonių ir namų ūkių įsipareigojimų naštą. Devalvavimas padidintų ne tik privataus, bet ir valdžios sektoriaus užsienio skolą, kuri gultų ant mokesčių mokėtojų pečių. Valdžios sektoriaus užsienio skola eurais šių metų pradžioje siekė 11 mlrd. litų.
Valiutų valdybos modelio panaikinimas pakenktų Lietuvos įvaizdžiui, kiltų ekonominio nestabilumo grėsmė. Tikėtina, kad devalvavus litą, pablogėtų tarptautiniai Lietuvos reitingai, išaugtų šalies rizika. Dėl to pasiskolinti užsienyje būtų sunkiau, išaugtų palūkanų normos.
„Lito devalvavimas žmonėms itin skaudi tema, todėl jis sugriautų ir taip menką pasitikėjimą šalies valdžia, kuri ne kartą yra pareiškusi poziciją dėl stabilaus lito. Iškiltų ir socialinių neramumų grėsmė“, - mano LLRI ekspertai.