Tokią padėtį rodo ir vieno naujausių sandorių, kai banko „Snoras“ grupė įsigijo finansinę grupę „Finasta“, pavyzdys. Žiniasklaida, pasitelkusi specialistus, bandė spėti, kokia šio sandorio vertė, tačiau žinovai tvirtina, kad jiems nepavyko įvardyti tikrosios kainos.
Balandžio pradžioje Lietuvoje lankęsis Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas taip pat tvirtino, kad „naujųjų turto verčių nustatymas dabar yra sudėtingas ir atsakingas uždavinys. Tiems, kurie turtą yra įsigiję ankstesnėmis sąlygomis, iki krizės, sunku pripažinti jo nuvertėjimą. O tie, kurie nori įsigyti turto dabar, siekia jo gauti už kuo mažesnę kainą“.
Akcijų kainos dugnas
Per pastaruosius metus „OMX Baltic benchmark“ (liet. lyginamasis grąžos indeksas) indeksas nukrito daugiau nei skandinavų šalių „OMX Nordic 40“ indeksas, nes, investicinio banko „SEB Enskilda“ vyresniosios analitikės Jūratės Majauskienės teigimu, investuotojai nuogąstavo, kad Baltijos šalių ekonomika labiau nukentės nuo krizės. Labiausiai „OMX Baltic benchmark“ indeksas nuvertėjo, palyginti su „Nordic 40“, nuo praėjusių metų spalio mėnesio – iki tol kurį laiką abu indeksai kito panašiu tempu.
„Iki praėjusių metų rudens investuotojai neįžvelgė didesnės Baltijos šalių rizikos, palyginti su Skandinavijos šalimis“, – tvirtina „SEB Enskilda“ vyresnioji analitikė.
Ji nurodo, kad vertybinių popierių rinkos kritimas pastaruoju metu sulėtėjo, nes investuotojai baigia susipažinti su praėjusių metų įmonių rezultatais, todėl akcijų kainose vis labiau atsispindi jų lūkesčiai dėl šių metų rezultatų. Makroekonomikos analitikai tvirtina, kad Lietuvos ekonomika šiemet pasieks dugną, todėl, pasak Majauskienės, norisi tikėti, kad akcijų kaina jį jau atspindi.
Vertės pasikeitimas
Ekonomikos teorija byloja, jog kai kurie sektoriai geriau atlaiko krizes, nes net ir sunkmečiu neįmanoma išvengti tam tikrų prekių ar paslaugų vartojimo. Majauskienė vardija, kad prie neciklinių sektorių tradiciškai priskiriamas komunalinių paslaugų, iš dalies ir telekomunikacijų sektorius. Šiems sektoriams priklausančių įmonių akcijų vertė pastaruoju metu nukrito mažiau nei visa vertybinių popierių rinka. O šių metų balandį, palyginti su pernai metų balandžiu, žemyn nėrė apie 65%.
Labiausiai nukrito finansinių paslaugų ir ilgalaikio vartojimo prekių sektoriaus įmonių vertė. Tačiau, pasak Majauskienės, ne visi cikliškų sektorių, prie kurių priskiriama statybos, transportas, investicinių ir prabangos prekių gamyba ir pardavimas, bankai ir turizmas, indeksų pokyčiai pakluso ekonomikos teorijai – daugiau nei rinka nukrito sektoriai, kurie turėtų būti atsparesni svyravimams, – kasdienio vartojimo prekių ar vaistų gamintojai. Tokius sektorinių indeksų nukrypimus, pasak analitikės, galėjo lemti atskirų įmonių specifika nedidelėje Baltijos šalių rinkoje.
Be to, tyrimai rodo, kad visus nuosmukius, pavyzdžiui, JAV, labai gerai išgyveno kino teatrų rinka, nes vartotojai tokiu laikotarpiu linksta į pigesnes pramogas, augimo tendencija fiksuojama ir loterijų rinkoje. Per nuosmukį taip pat padidėja „pinigus taupančių“ prekių ir paslaugų paklausa, t. y. įmonės investuoja į išlaidas taupančias technologijas ir įrangą, daugiau žmonių naudojasi viešuoju transportu.
Sektorių indeksų pokyčiai per metus
Sektorius Pokytis per metus* Santykinis pokytis, palyginti su „OMX Baltic benchmark“ indeksu
„OMX Baltic benchmark“ indeksas –64,89% 0%
Baltijos šalių energetikos sektoriaus indeksas –56,07% 8,82%
Baltijos šalių medžiagų sektoriaus indeksas –69,53% –4,64%
Baltijos šalių gamybos pramonės sektoriaus indeksas –66,06% –1,17%
Baltijos šalių vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus indeksas –77,46% –12,57%
Baltijos šalių kasdienio vartojimo prekių ir paslaugų sektoriaus indeksas –71% –6,1%1
Baltijos šalių sveikatos priežiūros sektoriaus indeksas –72,44% –7,55%
Baltijos šalių finansų sektoriaus indeksas –77,75% –12,86%
Baltijos šalių informacinių technologijų sektoriaus indeksas –63,12% 1,77%
Baltijos šalių telekomunikacijų sektoriaus indeksas –35,22% 29,67%
Baltijos šalių komunalinių paslaugų sektoriaus indeksas –59,90% 4,99%
*2009 metų balandis lyginamas su 2008 metų balandžiu
Šaltinis: „SEB Enskilda“
Bankai irgi nuvertėjo
Kai kurių „Nasdaq OMX Baltic“ biržoje listinguojamų bendrovių verčių pokyčiai:
Įmonė Kapitalizacija (mln. Lt) Pokytis per metus * Akcijų apyvarta biržoje, mln. Lt per metus Pokytis, palyginti su „OMX Baltic Benchmark“ indeksu Pokytis, palyginti su atitinkamo sektoriaus indeksu
1. „Klaipėdos nafta“ 314,55 –5,15% 40,8 59,74 % 50,92%
2. „Lietuvos dujos“ 497,2 –64,67% 11,5 0,22% –8,60%
3. „Lifosa“ 479,25 –66,96% 128,9 –2,07 2,57%
4. „DnB Nord“ 642,39 –58,96% 11,2 5,93% 18,79%
5. RST 620,47 –73,75% 25,1 –8,86% –13,85%
6. „Snoras“ 219,46 –70,14 40,7 –5,25 7,61%
7. „Teo Lt“ 1 002,35 –45,81% 226,8 19,08% –10,59%
8. „Apranga“ 70,58 –82,13% 38,5 –17,24% –4,67%
9. „Invalda“ 69,1 –88,79% 39 –23,90% –11,04%
10. „Šiaulių bankas“ 147,8 –69,85% 51,2 –4,96% 7,90%
11. „Ūkio bankas“ 175,1 –74,05% 171,5 –9,16% 3,70%
12. „Sanitas“ 214,8 –73,76 23,5 –8,87% –1,32%
*2009 metų balandis lyginamas su 2008 metų balandžiu
Šaltinis: „SEB Enskilda“
Lygindama šių metų balandžio kai kurių „Nasdaq OMX Baltic“ biržoje listinguojamų bendrovių verčių pokyčius su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu, Majauskienė nurodo, kad, pavyzdžiui, „Klaipėdos naftos“ kaina per tą laiką parodė didelį atsparumą neigiamoms nuotaikoms kapitalo rinkose dėl atnaujintos krovos iš „Mažeikių naftos“, padidėjusių pajamų, išmokėtų skolų. Įdomu tai, kad bendrovės akcijos nukrito gerokai mažiau nei energetikos sektoriaus indeksas ir netgi mažiau nei panašia veikla užsiimančios didžiausios skystųjų produktų terminalų bendrovės pasaulyje „Royal Vopak“, kurios vertė „Euronext“ Amsterdamo biržoje per metus smuko 22%. „Lietuvos dujų“ kaina sumenko daugiau nei energetikos. „DnB Nord“ bankas Lietuvoje nuvertėjo mažiau nei Skandinavijos vieni didžiausių bankų SEB ir „Swedbank“ – atitinkamai 66% ir 80%. Mažiau už „Swedbank“ nuvertėjo ir „Snoro“ bankas, Ūkio bankas, Šiaulių bankas. Tai, pasak Majauskienės, rodo, kad vietos investuotojai kiek optimistiškiau nei užsienio investuotojai vertina Lietuvos finansų rinkos perspektyvas.
„Tai, kad DnB Nord“ banko vertė smuko mažiau nei finansų sektoriaus indeksas, iš dalies lėmė stiprus banko akcininkas, kai vietos investuotojų valdomiems bankams, pavyzdžiui, „Snorui“ ar Šiaulių bankui, buvo sunkiau išlaikyti vertę“, – patikslina „SEB Enskilda“ vyresnioji analitikė.
RST kaina nukrito žemiau, palyginti su sektoriniu indeksu, dėl nuostolingos įmonės veiklos 2008 metais. TEO LT akcijos atsiliko nuo Estijos telekomo tik nuo šių metų pradžios, kai padidėjo estų bendrovės akcijų paklausa. Nuo didesnio kainų kritimo, pasak Majauskienės, šią bendrovę apsaugo ir kasmet įmonės mokami patrauklūs dividendai, todėl, palyginti su visa rinka, bendrovės vertė krito mažiau. „Invaldos“ akcijos taip pat riedėjo į apačią, nes buvo kilę rinkoje abejonių, ar jai pavyks suvaldyti pinigų srautus ir laiku grąžinti skolas.
Nuo pernai metų rudens rinkoje yra įvykę nedaug sandorių, todėl ir palyginamųjų sandorių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti naujus įmonių vertės lygius, pasak Majauskienės, nėra daug. Diskontuotų pinigų srautų metodo taikymą įmonėms įvertinti, pasak jos, pastaruoju metu taip pat apsunkino pasikeitusi makroekonominė situacija ir padidėjęs neapibrėžtumas dėl ateities pinigų srautų.