„Jei devalvacija bus atlikta, tuomet žymiai pabrangs paskolos
užsienio valiuta, ir daugelis tokias paskolas paėmusių žmonių
bankrutuos. Tačiau gyventi taip, kaip dabar, Latvija nebegali.
Latvijos centrinis bankas švaisto valiutų atsargas siekdamas
išsaugoti lato kursą. Tuo tarpu šalies ekonomika smunka 20 proc.
Demokratinės šalys tiesiog negali atlaikyti tokio smukimo. Tačiau
Argentinos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 67 proc., ir tik
tuomet šalies valdžia devalvavo nacionalinę valiutą, - rašo „The
Financial Times“. - Vis dėlto išeitis yra. Latvijoje privatūs
asmenys iš bankų pasiskolino 17 mlrd. eurų, kas prilygtų maždaug 90
proc. Latvijos BVP. Tarkime, kad visa ši suma bus pakeista į latus,
teigia tyrimų kompanija „Gavekal“. Vėliau, pavyzdžiui, latas būtų
devalvuotas 40 proc. Švedijos bankai, kurie yra didžiausi Latvijos
kreditoriai, patirtų 7 mlrd. eurų nuostolių. Tačiau šių nuostolių
bankai gali patirti ir dabar, jei latas nebus devalvuotas. Blogų
paskolų lygis jau dabar siekia 35 proc. bendro besivystančiose
šalyse išduotų paskolų portfelio, rodo banko „Citigroup“ duomenys.
Latvijos vyriausybė gali kompensuoti bankams maždaug pusę nuostolių
valstybės obligacijomis. Kadangi Latvijos valstybės skola siekia
vos 20 proc. BVP, Ryga gali sau leisti. Tuo tarpu Europos Sąjunga
galėtų laiduoti už obligacijas“.
„Tokių veiksmų rezultatu taptų staigus Latvijos ekonomikos
atsigavimas. Mažesnis blogų paskolų lygis reikštų, kad bankai
patirs mažiau nuostolių nei krizės gilėjimo metu. Latvija gali
valstybės naštą palengvinti trumpam padidinusi mokesčius. Dar
vienas aspektas: ar ši schema paskatins kitas šalis ją realizuoti.
Valstybės su fiksuotais nacionalinių valiutų kursai, kaip Bulgarija
ir Estija, galėtų ją realizuoti. Ši schema galėtų sudominti ir euro
zonos šalis, kuriose fiksuojama defliacija“.