Prisiekę žvejai savo pomėgiui pinigų beveik neskaičiuoja (nuotraukos)

Praėjo tie laikai, kai žvejai naudodavo bambukines ar lazdyno meškeres, o sliekų prisikasdavo patys. Dabar pradedantieji meškeriotojai turi investuoti mažiausiai kelis šimtus litų. Žvejyba - toli gražu ne pats pigiausias laisvalaikio leidimo būdas.

Nusipirkti žuvų kur kas pigiau nei jų pasigauti. Šią seną tiesą žino ir patys žvejai, ir jų artimieji. Mat Lietuvos žvejai mėgėjai žūklės parduotuvėse kasmet palieka daugiau nei po 50 litų, kad sugautų kilogramą žuvų.

Brangu? Be jokios abejonės.

Tačiau vargu ar galima įkainoti gamtoje praleistą laiką ar adrenalino dozę, gaunamą užkibus kiekvienam stambesniam ar smulkesniam laimikiui.

Pradedantis žvejo karjerą žmogus pirmiausia turi apsispręsti, kokį žvejybos būdą pasirinks.

Jeigu bus spiningaujama, teks rinktis spiningo kotą, ritę ir kitą įrangą.

Jei žvejojama plūdine meškere, reikia bent atskiro koto.

Savo ruožtu kitokio inventoriaus reikia žvejojant dugnine meškere, museliaujant, ką ir kalbėti apie žvejybą jūroje.

„Nemažai pirkėjų pageidauja tokio koto, kuris būtų ir spiningas, ir plūdinė, ir dugninė meškerė.

Surasti sprendimų galima, tačiau tokio universalaus daikto dar nepagaminta.

Jei ilgesnis spiningas, jį galima naudoti kaip dugninę, tačiau žvejybai su plūde jis vis tiek bus nelabai tinkamas“, - paaiškino sostinės žūklės parduotuvės „Abu partneriai“ prekybos vadovas Raimondas Sokolovas.

Be meškerykočio ir tinkamos ritės į žvejybą tikrai nepajudėsi. Kone kiekvienoje parduotuvėje juos galima rinktis pagal piniginės storį.

Tiek spiningo, tiek plūdinės ar dugninės meškerės kotą taupuoliai gali įsigyti vos už kelias dešimtis litų. Panašiai kainuotų ir pigiausia ritė.

Tačiau tokie gaminiai dažniausiai būna ne itin kokybiški, pagaminti kokiame nors Kinijos užkampyje ir pavadinti skambiu, tačiau žvejams nieko nesakančiu vardu.

Tad nenustebkite, jei dažniau naudojama tokia ritė dar pirmąjį sezoną subyrės. Kotas gali paprasčiausiai nulūžti, jeigu pagamintas iš prastesnių medžiagų ar klaidingai nurodytas jo užmetimo svoris.

Šykštus moka du kartus, todėl geriau rinktis vadinamąjį ekonominį variantą: patikimo gamintojo vidutinės klasės produkciją.

Tiems, kuriems „Daiwa“, „Rapala“, „Abu Garcia“ ir kiti pavadinimai nieko nesako, teks pasikliauti pardavėjais.

Paprastai jie geranoriškai padeda išsirinkti geriausią kainos ir kokybės santykį. Tokiu atveju kotas kainuos apie 150-200 litų, ritė - antra tiek.

Žinoma, tokį komplektą galima įsigyti ir už tūkstantį ar daugiau litų. Tačiau pradedančiam žvejui tokia investicija dažniausiai nereikalinga.

Pirmiausia vargu ar nepatyręs meškeriotojas pajus visus brangiausios ir ekonominės klasės ričių ar kotų veikimo skirtumus.

Antra - derėtų atsiminti, kad žūklės parduotuvėse, kaip ir automobilių ar drabužių salonuose, kartais mokama ne vien už kokybę, bet ir už prekės ženklą.

Tačiau kotas ir ritė - tik pirmieji pirkiniai. Toliau - valas.

Kokio reikia - taip pat priklauso nuo žvejybos būdo. Plūdinės meškerės gerbėjai iki šiol naudoja įprastą monofilamentinį valą ir tuo nesiskundžia.

Už 150 metrų tokio valo galima pakloti ir 15, ir 40 ar daugiau litų. Kokį pasirinkti - geriausiai patartų pardavėjai. Tačiau ir čia galioja taisyklė, kad pigumą ir kokybę suderinti gana sudėtinga. O žvejyboje tikriausiai nėra nieko skaudžiau, kai užkibęs laimikis pasprunka trūkus valui.

Todėl prakutę spiningautojai ar žvejojantieji dugnine meškere sutinka mokėti šiek tiek daugiau ir perka nuo pusšimčio litų kainuojantį pintą valą - jis tvirtesnis. Be to, toks valas beveik netamprus, todėl leidžia lengviau pajusti net menkiausią kibimą.

Nusprendusiems žvejoti plūdinėmis meškerėmis reikalingos plūdės. Jų pasirinkimas - kuo įvairiausias: nuo 2-3 iki 20 litų ar net daugiau.

Paprasčiausios plūdės dažniausiai gaminamos Lenkijoje.

Jos gana patikimos, tačiau neretai ant plūdės rašomas reikalingas švino svoris neatitinka realybės. Pavyzdžiui, užkabinus rekomenduojamus keturis gramus švino viena plūdė skęs, o kita beviltiškai gulės paviršiuje.

Žinoma, bandant nėra sunku nutaikyti tinkamą svorį. Tačiau jei norite patogumo, galima investuoti į plūdę daugiau ir nusipirkti patikimesnę, pavyzdžiui, itališką, ant kurios bus tikrai nurodytas tinkamas svoris.

Tačiau žuvis kimba ne ant plūdės ar švino, o ant kabliuko. Juos pasirinkti - gana nelengva užduotis.

Už dešimtį jų galima suploti ir 3, ir 20 litų. Kuo skiriasi? Vieni kabliukai paprasčiausiai užlenkiami ir užkertami. Kiti netgi apdirbami lazeriu, kuris nusmailina jų galus bei rantelius.

Neretai pasitaiko, kad traukiant stambesnę žuvį kabliukas paprasčiausiai išsitiesia ir laimikis pasprunka.

Taip dažniausiai nutinka taupyti linkusiems žvejams.

Žvejojantiems dugnine meškere, be kabliukų, būtinai reikės ir šėryklėlės, į kurią dedamas jaukas.

Šėryklėles patartina pasirinkti pagal tai, kokiame vandens telkinyje žvejojama: ežere reikalingos šiek tiek lengvesnės, upėje - su papildomu svareliu, kad nenuneštų tėkmė.

Tuo tarpu nuo parduotuvėse siūlomo jauko bet kam gali apsisukti galva. Galima pirkti brangesnį prancūzišką ir mokėti už kilogramą 20 litų, galima rinktis iki 10 litų kainuojantį lenkišką ar dar pigesnį lietuvišką.

Pastarasis dar prieš keletą metų buvo retenybė, bet dabar ne viena grūdų gamybos bendrovė metėsi į žvejybos rinką.

Mat jauko pagrindas - grūdinės kultūros, pagardintos įvairiais priedais.

Kartu su šėryklėle užmesta jauko porcija padeda privilioti žuvis, kurios netrukus susigundo ir greta esančiu ant kabliuko užmautu slieku, musės lerva, kukurūzu ar bet kokiu kitokiu masalu.

Pastarųjų parduotuvėse taip pat apstu. Sliekų dėžutę galima įsigyti už 4-5 litus, panašiai kainuoja ir musių lervos.

Tuo tarpu itin populiarių kukurūzų nedidelis indelis kainuoja apie 6-8 litus.

Palyginti su maistui vartojamais - brangoka. Todėl taupesni žvejai šio masalo, kuris neretai įmaišomas ir į jauką, nusiperka maisto parduotuvėse.

Žuvis privilioti padeda ir įvairūs kvapai, ypač vanilės. Be to, plačiai naudojami kitokie priedai, pavyzdžiui, melasa.

Itin populiarus žvejybos būdas - spiningavimas. Kaip visuomet, reikalingas tinkamas kotas, ritė, valas, metalinis pavadėlis (kad lydeka negalėtų nukąsti) ir masalas.

Daugiausia ginčų kyla dėl pastarojo. Mat vieni spiningautojai naudoja tik voblerius - įvairių dydžių žuvelės imitacijas su kabliukais. Jų kainos prasideda nuo keliolikos litų, tačiau už geresnį voblerį kartais nepagailima ir 40 ar daugiau.

Tačiau spiningaujant masalai neretai prarandami, kai jie užsikabina už kelmo ar kitokio kliuvinio. Todėl kai kurie žvejai naudoja paprasčiausias gumines žuveles su galvakabliais.

Jų kainos gali nesiekti ir trijų litų už vieną.

Be to, populiarios ir blizgės, sukrės, vartiklės. Ką rinktis? Tai jau dažniausiai paliekama nuspręsti pačiam žvejui.

Lietuvoje sparčiai plinta vadinamasis angliškasis žvejybos būdas, kai naudojama muselinė meškerė.

Iš pažiūros ji ne ką skiriasi nuo kitų. Tačiau jai būtinas specialus valas su pavadėliu, ant kurio rišama muselė. Tai - dažniausiai rankomis pagaminta įvairių vandens gyvūnų imitacija su kabliuku.

Muselininkai save laiko žvejybos aristokratais. Todėl daugelis netgi turi specialią muselių rišimo įrangą ir jas gaminasi patys. Kas nenori - gali nusipirkti. Vieneto kaina prasideda nuo penkių litų. Nežinia, mitas ar ne, tačiau teigiama, kad viena užsienio muselių gamybos įmonė įdarbino visą Afrikos gentį, kurios nariai jai riša šias museles.

Tačiau visi šie žvejybos būdai tampa netinkami, kai išplaukiama į atvirą jūrą. Mūsų šalies priekrantėse populiaru gaudyti menkes ar strimeles.

Tokiai žvejybai reikalinga itin tvirta meškerė su intertine rite. Ant valo galo rišama labai sunki metalinė žuvelė, virš jos - vadinamoji sistemėlė, kurią sudaro blizgučiais papuošti kabliukai.

Visas šis turtas per laivo bortą nuleidžiamas iki pat dugno, o paskui meškerė kilnojama maždaug metrą į viršų. Plėšrios jūrų žuvys pastebi gelmėse švytuojantį masalą ir jį griebia.

Ko dar reikia žvejui? Žinoma, tinkamos aprangos. Tačiau ją jau galima pasirinkti pagal sezoną ir poreikius.

Neretai meškeriotojo namuose galima išvysti išskleidžiamą žvejo kėdę. Įprastinė jos kaina - apie pusšimtį litų.

Masalams susikrauti reikalinga speciali dėžė su skyreliais. Geriausia - tvirtesnė, kad būtų galima naudoti ir kaip kėdutę.

Pagautą žuvį reikia arba paleisti, arba laikyti specialiame tinklelyje. Jo kaina - nuo 30 litų.

Spiningautojams ežeruose dažniausiai reikalinga ir valtis. Jei jos nepavyko išsinuomoti kur nors pakrantėje, galima įsigyti pripučiamą. Tiesa, tai nėra pigus malonumas - normalios vienvietės kaina prasideda nuo maždaug 700 litų. Jeigu tingi irkluoti ir turi pinigų, antra tiek gali pakloti už elektrinį variklį, dar tiek pat už jam skirtą akumuliatorių.

Pritraukus didesnę žuvį prie valties ar kranto, jos negalima staigiai kelti, nes gali nutrūkti valas. Tuo tarpu paimti rankomis pavyksta ne visuomet. Tam reikalingas specialus graibštas, kuris kainuoja maždaug nuo 40 litų.

O bene naujausia mada - pastaraisiais metais plintantys echolotai. Tai prietaisai, skenuojantys vandens telkinio dugną ir rodantys didesnius ar mažesnius žuvų būrius.

Jų kaina - nuo 400-500 iki 10 tūkstančių litų ir dar daugiau. „Čia kaip mobilieji telefonai - nuolat atsiranda vis naujų galimybių, naujų funkcijų.

Tačiau vertėtų pagalvoti, ar tikrai visas jas naudoji.

Jei tau reikia tik 20 procentų to, ką siūlo brangus echolotas, ar neverta paieškoti pigesnio?“ - aiškino R.Sokolovas.

* * *

Olegas Ditkovskis, Aktorius, dainų atlikėjas

„Nors pastaruoju metu vis rečiau pasiseka ištrūkti į žvejybą, jei atsiranda menkiausia galimybė, stengiuosi tai padaryti. Mažai dėmesio kreipiu į tai, kiek išleidžiu šiam malonumui, ką pagaunu. Mano mama ir apskritai kone visos moterys nesupranta, kaip galima grįžti iš žūklės be žuvų. Tačiau iš tiesų tai yra puikus poilsis, meditacijos būdas.

Man žvejyba daug sąžiningesnė už medžioklę. Tu nematai, ką gaudai, tenka pasikliauti intuicija, tuo tarpu medžiojant taikinys visuomet atsiduria prieš akis.

Nors save pavadinčiau universaliu žveju, labiausiai patinka spiningas. Tam reikia daugiau fizinių pastangų - ar vaikščiotum paupiu, ar irstytumeisi ežere.

Didžiausi laimikiai? Spiningaujant - 5,5 kilogramo lydeka. Tačiau kartą su kolega žvejojome karšius plonais valais. Pavyko netyčia ištraukti 5,5 kilogramo sazaną - laukinį karpį. Buvo tikrai smagu.“

* * *

* Meškeriotojai privalo turėti leidimą, suteikiantį teisę žvejoti neišnuomotinuose vandens telkiniuose. Valstybės rinkliava už jį metams siekia 11 litų, dar 3-4 litus pasiima juos platinančios žūklės parduotuvės ar žvejų draugijos.

* Tiesa, jį gauti nėra taip paprasta: iš pradžių reikia sumokėti banke, paskui vykti į parduotuvę su kvitu rankose. Jau seniai svarstoma galimybė įteisinti mokėjimą SMS žinutėmis, tačiau kol kas tai - tik gražūs ketinimai.

* Žvejybos išnuomotuose ir įžuvinamuose telkiniuose kainas nustato jų savininkai. Pavyzdžiui, Merkio upės ruože, kuris išnuomotas žvejų klubui „Merkys“, galima visus metus žvejoti sumokėjus 50 litų.

* Tvenkiniuose, kuriuose specialiai auginamos įvairios žuvys, leidimo kaina paprastai siekia apie 30 litų dienai.

* * *

* Žvejybai ant ledo būtina dėžė. Ji ne tik naudojama įrankiams bei laimikiui susikrauti, bet ir atstoja kėdę. Dėžės kaina paprastai siekia nuo 70 litų. Žiemai skirtas spiningėlis - apie 50 litų, ritė - nuo 30 iki 100 litų, valas - nuo 4 litų, blizgės - nuo 4 litų.

* Norint žvejoti vadinamąja avižėle - kabliuku su specialiu svareliu, prie spiningo reikėtų pritvirtinti signalizatorių.

* Neskaitant gerokai daugiau nei 100 litų kainuojančio normalaus grąžto, žieminės žvejybos ekonominės klasės komplekto kaina - 180-250 litų.

* * *

* Plūdinės žvejybos komplektą sudaro „Match“ tipo kotas (kaina 70 litų, tačiau vidutinės klasės - apie 150-200 litų), ritė (50-150 litų), valas (15-25 litai), plūdės (nuo 3 litų), kabliukai (nuo 3 litų) bei švino rinkinys (5-7 litai).

* Naujokui vidutinės klasės rinkinys kainuos apie 300 litų.

* Plūdes geriausia išsirinkti pačiam - tiek pagal svorį, tiek pagal kainos ir kokybės santykį. Daug priklauso ir nuo to, kokiame vandens telkinyje žvejojama.

* * *

* Dugninei žvejybai būtinas patikimas ir tvirtas kotas. Jo kaina - apie 200 litų. Kiek mažiau kainuoja ritė, užtat patikimas valas nėra pigus - apie pusšimtį litų.

* Mažiausiai investuoti reikia į šėryklėles. Tuo tarpu renkantis masalus ir jauką, reikia iš pradžių nuspręsti, kokiame vandenyje ir kokias žuvis gaudysime. Mat jauko gamintojai siūlo specialius mišinius, skirtus karšiams, karpiams, kuojoms ir kitoms žuvims. Tiesa, dar niekas neįrodė, kad karpiui skirtas jaukas negundo ir plakių.

* Dugninės žvejybos ekonominės klasės komplekto kaina - apie 450 litų.

* * *

* Spiningautojui tiesiog privalomas tvirtas kotas ir patikima ritė. Tiesa, ne visuomet būtina vaikytis mados, kad ji turėtų kuo daugiau guolių, - galima pasirinkti ir paprastesnę, tačiau patikimo gamintojo.

* Paprastas monofilamentinis valas kainuos apie 20 litų, pintas - apie 50. Tuo tarpu ar rinktis voblerius, ar sukres, ar blizges - žvejo reikalas. Tiesa, auksarankiai blizges gaminasi patys, kartais net iš paprasčiausių aliumininių šaukštų.

* Pradedančiojo spiningautojo padorus komplektas kainuos nuo 400 litų. Tačiau jo vertė gali greitai išaugti, kadangi paprastai nuolat perkama ir bandoma vis daugiau masalų.

* * *

* Muselinės žvejybos aistruoliai į kitus meškeriotojus žiūri iš aukšto. Viena vertus, norint įvaldyti šį būdą, reikia nemažai treniruotis sausumoje: muselės itin lengvos, todėl įgusti jas numesti kuo toliau reikia laiko. Be to, dažniausiai šie žvejai vadovaujasi šūkiu: „Pagavai - paleisk“. Tiesa, tą patį daro ir nemažai kitų meškeriotojų.

* Muselininkai dažniausiai renkasi upes, tačiau tinkamai parinkus masalą sėkmingai žvejoti galima ir ežere, ir jūroje.

* Pradedančio muselininko žvejybos inventorius kainuoja nuo 500 litų.

* * *

* Žvejojant jūroje iš laivo būtinas itin tvirtas kotas su intertine rite. Naudotis pastarąja sausumos žvejams nėra įprasta, tačiau įgudęs gali išmokti per kelias minutes.

* Ant valo kabinama vadinamoji sistemėlė - su gausybe blizgučių, po kuriais slypi aštrūs kabliukai. Šios puošmenos vilioja plėšrias gelmių žuvis.

* Tuo tarpu jūrinei žvejybai skirtas valas dažnai parduodamas ne pakuotėmis: ateini į parduotuvę, užsivynioji kiek reikia, ir sumoki 0,6-0,7 lito už metrą. Kaip ir perkant dantų pastą - kam mokėti už pakuotę?

* Žvejybos jūroje inventoriaus kaina - nuo 450 litų.