Ar ryšiai su Rusija padės vokiečių darbininkams pereiti krizę plonu ledu?
Ar Adamo Opelio daugiau negu prieš 100 metų įkurta bendrovė pavirs rusišku fabrikėliu?
Galbūt tokie klausimai skamba kvailai, tačiau atsakymų į juos ieško dauguma Vokietijos ekonomikos apžvalgininkų.
Rusijos „Sberbank“ įsigijo 35 proc. vokiečių bendrovės akcijų - tiek pat turi JAV koncernas „General Motors“. Dar 20 proc. perka bendra Austrijos-Kanados bendrovė „Magna“, gaminanti automobilių dalis. Šis gelbėjimo planas vadinamas geriausia išeitimi „Opel“.
Komentuodamas sandėrį Maskvoje premjeras Vladimiras Putinas išreiškė viltį, kad Vokietijos automobilių gamintoja vaidins svarbų vaidmenį plėtojant Rusijos automobilių pramonę. „Rusijos vyriausybė turi savo automobilių pramonės strategiją, todėl aptariama sutartis turi būti įjungta į mūsų automobilių pramonės plėtrą“, - kalbėjo Rusijos premjeras V.Putinas per susitikimą su „Sberbank“ ir „Magna“ atstovais.
Trumpai tariant, Kremlius nori pasinaudoti „Opel“ specialistų „know-how“ ir įpūsti gyvybės merdinčiai GAZ, nes rusai jau seniai nusisuko nuo vietinio milžino - gražesni ir technologiškai tobulesni modeliai iš Vakarų jiems labiau patinka.
V.Putinas pastebėjo, kad Rusija dominuoja Europos naftos ir dujų sektoriuose, todėl būtų pats laikas tobulėti ir kitur - atgaivinti išdžiuvusius automobilių, aviacijos ir karinės pramonės raumenis. „Opel“ šiai strategijai idealiai tinka.
Skolų prispaustai Rusijos GAZ verkiant reikia modernizacijos. Automobilių koncernas su Kremliumi surištas menkai matomomis, bet labai tvirtomis gijomis. Ne veltui su mintimis apie GAZ į „Opel“ investavo „Sberbank“, kurio savininkas yra Rusijos centrinis bankas, turintis 60 proc. akcijų paketą.
Bendrovė GAZ, į pasaulį paleidusi milijonus „Volga“ automobilių, priklauso 41 metų oligarchui Olegui Derispaskai, kuris V.Putinui yra prisiekęs ištikimybę.
Ilgą laiką O.Deripaska buvo laikomas turtingiausiu Rusijos žmogumi, tačiau „Forbes“ žurnalas paskaičiavo, kad per sunkmetį oligarchas prarado apie 25 mlrd. dolerių.
Jis vis dar turi daug įtakos, tačiau vis giliau lenda į Kremliaus kišenę. Atgyvenusi GAZ bendrovė - lyg akmuo po kaklu. Dėl jos O.Deripaska turėjo imti milijardines paskolas iš vyriausybės, o kaip užstatą paliko GAZ akcijas.
„Sberbank“ yra didžiausias GAZ kreditorius.
V.Putinas aiškina, kad jo vyriausybė nevaidino tiesioginio vaidmens „Opel“ gelbėjimo operacijoje, bet „sveikino „Sberbank“ sprendimą“.
Nors „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas, buvęs Rusijos ekonomikos ministras, atvirai pareiškė, kad jo kompanija nebūtų galėjusi sudaryti tokios sutarties be vyriausybės paramos.
G.Grefas taip pat yra sakęs, kad jo kompanija turi atlikti savo užduotį - padėti restruktūrizuoti sustabarėjusią Rusijos automobilių pramonę. Jo nuomone, bankas įsigyja „aukšto lygio technologijų produktą“ už „neregėtai mažą kainą“.
„Opel“ Rusijoje turi gerą vardą ir yra populiarus. Kompanija galėtų pasiekti gerų rezultatų, jeigu ji būtų įjungta į GAZ prekybos ir platintojų tinklą. Dabar „Opel“ Rusijoje užima apie 3 proc. rinkos. Naujieji savininkai nori, kad rinkos dalis išaugtų iki 20 procentų. Žinoma, prekybos sėkmė priklauso nuo visos Rusijos automobilių rinkos būklės.
Nors prognozuojama, kad Rusija taps didžiausia vienos šalies rinka Europoje, tačiau dabar ją smaugia ekonomikos bėdos. Nuo sausio iki balandžio Rusijoje parduota 44 proc. automobilių mažiau negu per tą patį laiką pernai. Tarptautinio valiutos fondo ekspertai mano, kad šalies ekonomika šiemet susitrauks 6,5 procento.
Rusai nuosmukio nebijo. Jie kalba apie šviesią ateitį. Po sandėrio su „Opel“ GAZ atstovai pranešė, kad vokiškus modelius rusai galės gaminti visai netrukus - po 6-9 mėnesių Nižnij Novgorodo gamykloje, kuri per metus gali surinkti 180 tūkst. mašinų. Tokie planai pirmiausia turėtų džiuginti GAZ darbininkus.
Anot rusų spaudos, kompanijos skola siekia 1 mlrd. dolerių, vieną ketvirtį 120 tūkst. GAZ darbuotojų turėjo padaryti priverstinę pertrauką, o dar 30 tūkst. darbo vietų gali būti panaikinta mieste, kurio gerovė tiesiogiai susijusi su automobilių gamykla.
Vokiečiai vengia daug kalbėti apie Rusijos glėbyje atsidūrusį „Opel“. Šveicarijos laikraštis „Neue Zürcher Zeitung“ net pastebi, kad sutartis - dviejų šalių „ypatingų santykių“ ženklas. „Vokiečiai intuityviai pirmenybę suteikė Rusijos-Kanados pasiūlymui ir atmetė italų“, - skelbia laikraštis.
Vokietijos spaudoje tokio patoso nėra. Įtakingas „Süddeutsche Zeitung“ redakcijos skiltyje rašo, kad vyriausybė Maskvoje „padarys viską, ką sugeba, kad išsaugotų darbo vietas GAZ gamykloje, o tai jai padės padaryti „Opel“ - kitaip Nižnij Novgorodo miesto gyvybė užgestų“.
Ar Rusijos miestas bus išgelbėtas Vokietijos ir Vakarų Europos darbo vietų sąskaita? Nors Berlynas prisiekia, kad išsaugos kiek įmanoma daugiau darbo vietų, tačiau laikraščio apžvalgininkas pažymi, kad savininkas Rytuose neužtruks perkeldamas gamybos pajėgumus pas save. Kartu ir darbo vietas.
„Tie, kurie tiki, kad rusų investicijos į „Opel“ išsaugos vokiečiams darbo vietas ilgalaikėje perspektyvoje, turėtų atsižvelgti į GAZ planus „Opel“ modelius gaminti Rusijoje“, - pabrėžia „Süddeutsche“. Investuotojų konsorciumas neįsipareigojo išsaugoti darbo vietas „Opel“ gamyklose Vokietijoje. „Nors darbininkai irgi turės „Opel“ akcijų, bus bendrovės savininkai, tačiau tai nesustabdys darbo vietų nutekėjimo į Rytus“, - rašo laikraščio apžvalgininkas.
Jis konstatuoja, kad Berlyno vyriausybės paskelbta pergalė, išėjimas iš aklavietės „Opel“ bendrovei Vokietijoje bus naudingas tik kelerius metus. „Kol Rusijoje nėra gamyklų, kompanija vis dar galės eksportuoti mašinas iš Riuselshaimo ir Bochumo gamyklų Vokietijoje. Bet kai padėtis pasikeis, galbūt vyriausybė Berlyne 2015 metais ims klausti savęs, kodėl šalis išleido milijonus vienam automobilio prekės ženklui išsaugoti“, - ateitį piešia „Süddeutsche“.
Galiausiai priduriama, kad Rusijos investicijos niekada nebuvo labdara. „Šis sandėris buvo sudarytas atsižvelgiant į mūsų šalies interesus“, - trumpai ir aiškiai dėstė „Sberbank“ vadovas G.Grefas per interviu Rusijos televizijai „Vesti-24“.