Apžiūrėjusi būsimus namus, ji neslėpė, kad pastatas visiškai nepritaikytas gyventi.
„Rezidencijoje - kolekcija nesuderintų baldų, kuriuos reikės išvežti. Sienos neblogos, dažyti daug nereikės, tačiau kolonas išvešime - praeiti trukdo“, - vardijo būsimoji rezidencijos šeimininkė.
Pirmosios prezidento Valdo Adamkaus rezidencijos Turniškėse architektai Ričardas Stulpinas ir Saulius Šimelionis įsitikinę, kad 1998 metais jų sukurtas interjeras būtų puikiausiai tikęs naujajai prezidentei, jeigu jo nebūtų sunaikinę pašalinto prezidento R.Pakso žmonos įgeidžiai.
Nors prieš 11 metų statybinių medžiagų pasiūla buvo kukli, o baldų tekdavo ieškoti Šiaurės miestelyje įsikūrusiuose parduotuvėlėse ar specialiai užsakyti, vilniečiams architektams pavyko išlaikyti santūrų klasikinį ir nepretenzingą tarpukario stilių.
Adamkams parinkti baldai net ir šiandien nebūtų juokingi.
2004-aisiais L.Paksienei baldai buvo užsakomi tik iš katalogų ir gaminami Italijoje.
Tarnybinis butas - kaip savo
Prieš penkerius metus labai jau asmeniškai buvo elgiamasi su tarnybiniu butu.
„Suprantu, kai ketinantis čia gyventi žmogus parenka spalvas, pastato vieną kitą baldelį. Bet iš esmės viską keisti - tai kaip atsikėlus į viešbutį reikalauti išgriauti nepatikusias sienas“, - stebėjosi S.Šimelionis.
Jam visiškai pritaria R.Stulpinas - juk prezidento rezidencija neturi atspindėti prezidento asmenybės. Ji gali būti juntama nebent iš paveikslų ar menkniekių. Adamkų rezidencijos stilius buvo visiškai neutralus. Tik galbūt galėjai įtarti, kad čia gyvena vyresnio amžiaus žmonės.
L.Paksienė rezidencijai suteikė savo charakterį.
Interjeras tiesiog atspindi šios šeimos išsilavinimą, skonį - o to aukšto valstybės vadovo rezidencijoje neturėtų būti.
„Gal D.Grybauskaitė ir galėtų dantis sukandusi čia gyventi, bet aukšto svečio čia neatsivesi“, - neabejoja R.Stulpinas.
Naująjį prezidento rezidencijos interjerą jis matė tik kartą: kai po interpeliacijos buvo pakviestas suskaičiuoti, kiek kainuotų nurankioti L.Paksienės „puošmenas“. Bet kai kukliausi skaičiavimai viršijo porą šimtų tūkstančių litų, V.Adamkus nutarė nebešvaistyti pinigų.
„Man buvo gėda, į ką pavirto aukščiausio šalies vadovo rezidencija“, - neslėpė R.Stulpinas.
Prakutusių miestiečių skonis
Dabartinį interjerą architektai įvardija kaip tobulą prakutusio miestiečio skonio pavyzdį.
Subtilumo, jautrumo ir ponios Almos Adamkienės inteligencijos ten nelikę nė kvapo.
„Greičiausiai naujakurė pasigedo prabangos ir nutarė papuošti. O kai žmogus yra neišprusęs ir siekia pompastiško efekto - jis sukuria kičą“, - karščiavosi architektas.
Jis griežtai atsisakė dalyvauti atliekant L.Paksienės sumanytą remontą.
S.Šimelionis liko namo remonto projekto vadovas, o interjerui kurti buvo pasamdyti kiti architektai.
Buvo pakeista beveik viskas: nemenkus pinigus kainavusi virtuvės ir vonios kambarių įranga, paplatintos arba susiaurintos durų angos, įstatytos naujos vitražinės durys.
Vėliau dalis baldų buvo išvežti į Prezidentūrą.
Statė būstą inžinieriams
Namas, kuriame ketina įsikurti D.Grybauskaitė, pastatytas 1937 metais ir skirtas gyventi inžinieriams, projektavusiems toje vietoje hidroelektrinę.
Keistoka pastato stilistika derino „art nouveau“ pabaigos ir modernizmo pradžios bruožus.
Tų laikų interjerų nebuvo išlikę, todėl architektai bandė perfrazuoti tarpukario stilistiką.
R.Stulpino įsitikinimu, retas architektas išdrįstų šį stilių bandyti. Tačiau rezultatas buvo stilingas ir elegantiškas.
A.Adamkienė į projektavimo darbus beveik nesikišo. Tik pranešė apie specifinius reikalavimus motinos kambariui ir virtuvei.
„Tokio subtilaus ir taktiško užsakovo aš iki tol nebuvau sutikęs“, - pirmąją šalies damą gyrė R.Stulpinas.
Nedidelio ūgio A.Adamkienė prašė padaryti žemesnius nei įprasta stalviršius. Mat kitaip jai tektų dirbti pakėlus rankas. Taip pat ji paprašė didelės orkaitės - kad per šventes galėtų iškepti kalakutą.
A.Adamkienės motinai Onai Nutautienei reikėjo nuolatinės slaugos, todėl jai skirtas kambarys bei vonia turėjo būti pritaikyti garbingo amžiaus žmogaus poreikiams.
Liko miesčioniškas lizdelis
L.Paksienės pakeistame interjere iš nepriekaištingos rezidencijos įvaizdžio liko miesčioniškas lizdelis.
Kai kuriuose kambariuose galima įžiūrėti XIX amžiaus pabaigos modernizmo bruožų, kituose - šiuolaikiškas interjeras.
Vienur stovi net egiptietiškos kolonos, kitur - šviečia ryškios spalvos.
„Valstybės vadovo namas pirmiausia reprezentuoja šalį.
Juk rezidencijoje lankysis aukšti svečiai, todėl namai turi atspindėti ne konkretaus žmogaus skonį, o visos šalies kultūros lygį“, - neabejoja R.Stulpinas.
* * *
Prezidento rezidencijoje Turniškėse kūrėsi daug šeimininkų
* 1998 m. liepą Vyriausybė iš rezervo fondo skyrė 1 milijoną 341 tūkst. litų prezidento rezidencijos Turniškėse (nuotr.) kapitaliniam remontui ir daliai teritorijos sutvarkyti. Rekonstrukcija kainavo 2,4 milijono litų.
* Jau po trijų mėnesių namo rekonstrukcija buvo baigta. Tą rudenį savo gimtadienį V.Adamkus jau galėjo švęsti namuose.
* 2003-iųjų vasarą V.Adamkui buvo pasiūlyta persikraustyti į greta esantį namą. Tačiau tuometinis prezidentas R.Paksas pageidavo likti gyventi savo namuose Antakalnyje.
* 2004-ųjų pradžioje, jau prasidėjus R.Pakso pašalinimo procesui, rezidencijoje buvo skubiai pradėta rekonstrukcija. Jai vadovavo Laima Paksienė. Rekonstrukcija kainavo daugiau kaip pusę milijono litų. Paksų šeima į šią rezidenciją nespėjo įkelti kojos.
* Penkerius metus namas stovėjo tuščias.
* 1937 metais statyto dviejų aukštų su mansarda namo plotas 622,73 kv. metrų. Gyvenamas plotas 292 kv. metrai.
* Namas šildomas dujomis, naudoja vandenį iš bendro vandentiekio.